Vyriausybės pasiūlytas mokesčių reformos paketas yra žingsnis link didesnio jų teisingumo, tačiau jame tebėra esminių trūkumų, kuriuos reikia kuo greičiau pataisyti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis. Nuostatas, kurios neatitinka pamatinės reformos logikos, reikėtų kuo greičiau pataisyti“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė G. Nausėda.

Tačiau kaip svarbų žingsnį link didesnio mokesčių teisingumo jis įvardijo siūlymą aukštas pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne veiklos formą.

G. Nausėda ne kartą teigė nepritariantis valdančiųjų siūlymui didinti individualios veiklos apmokestinimą nuo 15 iki 20 proc., jis taip pat kritikavo siūlomą nekilnojamojo turto mokestį – anot jo, neapmokestinamasis minimumas yra per mažai socialiai jautrus ir turėtų būti didinamas.

G. Nausėda kaip teigiamus pasiūlymus anksčiau įvardijo individualios veiklos atsiskaitymų tvarkos supaprastinimą, tačiau kritikavo, pasak jo, disproporciją tarp siūlomų nedarbo draudimo įmokų ir išmokų individualiai dirbantiems.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc., o tokie tarifai būtų taikomi uždirbantiems daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus. Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 proc.

G. Nausėda: nepaisant recesijos, būtina mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę

Prezidentas sako, kad nepaisant Lietuvoje besitęsiančios recesijos, būtina toliau mažinti žmonių socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę. Jo teigimu, gerovės valstybės siekis pamažu įsitvirtina politinėje darbotvarkėje, o pastangos sušvelninti energijos kainų bei palūkanų šoko poveikį Lietuvos verslui taip pat turėtų duoti rezultatų.

„Dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kaupiantis recesijos debesims, būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą antradienį sakė prezidentas.

„Recesijos grėsmė taip pat nepanaikina būtinybės toliau mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, plėtoti regionus, užtikrinti švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumą bei kokybę“, – pridūrė jis.

Dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kaupiantis recesijos debesims, būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai.

Jis taip pat pastebėjo, kad „teigiamų ženklų jau yra“ ir „gerovės valstybės siekis palaipsniui įsitvirtina politinėje dienotvarkėje“.

Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, jog reaguojant į beprecedentį infliacijos šuolį, pakoreguotas 2022 metų valstybės biudžetas, o kartu su 2023 metų biudžetu priimtas naujas pagalbos paketas kompensuojant gyventojams dalį elektros ir dujų kainų, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas socialines išmokas.

„Džiugina ir bendros pastangos sušvelninti energijos kainų, taip pat palūkanų šoko poveikį Lietuvos verslui. Savalaikiai sprendimai dėl energijos kainų kompensavimo ir galimybė pigiau skolintis investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo suteikė šalies ūkiui viltį, kad jis nebus pamirštas“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad pažangias investicijas paskatintų ir tęsiama pelno mokesčio lengvata. Be to, anot prezidento, daugiau energijos į ekonomiką įlies pradėjęs veikti nacionalinis plėtros bankas.

Gitanas Nausėda. I. Gelūno / BNS nuotr.

Prezidentas: Lietuva turi įsitvirtinti kaip aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja

Lietuva artimiausioje ateityje išliks pramonės valstybė, tačiau tarptautinėse rinkose ji turėtų užimti vis tvirtesnes pozicijas kaip elektrinių transporto priemonių, lustų, saulės ir vėjo elektrinių komponentų, energijos kaupiklių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja, sako prezidentas.

„Mums reikalingas tikras gamybos renesansas, pagrįstas nulinės taršos pramonės plėtojimu visoje Lietuvoje“, – skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą Seime antradienį teigė G. Nausėda.

„Turime siekti, kad Lietuva tarptautinėse rinkose užimtų vis tvirtesnes pozicijas kaip elektrinių transporto priemonių ir komponentų, lustų, saulės ir vėjo komponentų, energijos kaupiklių, šilumos siurblių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja“, – pabrėžė jis.

Anot prezidento, konkurencijai su kitomis ES ir trečiosiomis šalimis Lietuva turės pasitelkti atsinaujinančią energetiką.

„Būtent vietinės žaliosios elektros energijos generacija artimiausioje ateityje padės mums išvengti naujų energijos kainų šuolių. Ilguoju laikotarpiu turime sukurti žemų fiksuotų energetinių kaštų oazę“, – sakė jis.

G. Nausėda taip pat užsiminė, kad jūros vėjo parkų aukcionų rezultatai parodys, ar Lietuva pajėgs iki 2030 metų savarankiškai apsirūpinti vietine elektros energija.

Prezidentas taip pat teigė, kad Lietuvos sėkmė priklausys nuo pasiruošimo globaliems sukrėtimams, nuo klimato kaitos iki dirbtinio intelekto revoliucijos.

Jis teigė, jog Lietuva turi didinti mokslo finansavimą, gerinti sąlygas mokslininkams, kelti jų atlyginimus, kas ilgainiui padėtų pasitelkti ir daugiau užsienio talentų.