A. ARMONAITĖ: Į ŠALIES EKONOMIKĄ BUS ĮLIEJAMA DAUGIAU KAIP PUSĖ MILIJARDO EURŲ

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad kitą savaitę galėtų prasidėti verslo, nukentėjusio nuo COVID-19 pandemijos, paraiškų teikimas administruojančioms institucijoms paramai gauti.

„Praėjusią savaitę kreipiausi į Ekonomikos ministerijai pavaldžias Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) ir „Invega“, administruojančias paramą verslui, prašydama spartinti pasirengimą priimti verslo paraiškas, kad jau kitą savaitę šis procesas galėtų prasidėti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu teigė ministrė.

A. Armonaitė pažymėjo, kad, ministerijos skaičiavimais, 94 tūkst. Lietuvos verslų apyvarta smuko bent 30 proc.

„Mūsų skaičiavimais, bent 30 proc. apyvartos kritimą patiria apie 94 tūkst. Lietuvos verslų. (...)  Mūsų tikslas yra išsaugoti jų gyvybingumą, kad pasibaigus karantinui turėtume konkurenciją, verslų įvairovę ir, žinoma, dirbančius žmones“, – tikino ji.

Ministrė pabrėžė, kad iš viso į šalies ekonomiką, siekiant padėti verslui, bus įliejama daugiau kaip pusė milijardo eurų.

„Pirmasis pagalbos verslui paketas, kurį ruošiamės paleisti kitą savaitę, sudarys 150 mln. eurų paskoloms bei 30 mln. eurų subsidijoms. (...) Ministerijos vidiniuose resursuose radome papildomai dar 150 mln. eurų ir rengiame antrąjį pagalbos verslui paketą. Vertiname galimybes, kaip padėti savarankiškai dirbantiems, kaip padėti tiems, kurie ypatingai nukentėjo nuo karantino. Taip pat, kaip akseleruoti naujas galimybes, investuoti į naujų darbo vietų kūrimą“, – tikino ji.

„Bendrai galima pasakyti, kad tiek su pirmu, tiek su antru pagalbos verslui paketu, tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamomis prastovomis mes į ekonomiką verslui įliejame per 500 mln. eurų“, – pridūrė A. Armonaitė.

Kalbėdama apie antrąjį paramos paketą, kurio reikšminga dalis bus skiriama savarankiškai dirbantiems asmenims, A. Armonaitė teigė, kad ši pagalbos priemonė bus panaši į subsidiją, tačiau dėl galutinės paketo koncepcijos dar neapsispręsta.

„Pati priemonė bus vėlgi panaši į subsidiją ir bus susieta su sumokėtais mokesčiais. Tačiau galutinę antrojo paketo koncepciją derinsime su socialiniais partneriais, taip pat su premjere, jos komanda ir paskelbsime viešai netrukus“, – tikino ji.

A. Armonaitė, paklausta apie galimą verslo veiklos atlaisvinimą pastarąją savaitę stebint kiek sumažėjusius užsikrėtimų COVID-19 skaičius, teigė, kad bus „pirma, kuri iškels laisvėjimo vėliavą, kai tik duomenys mums leis pasidaryti ilgalaikes išvadas.“

„Ką mes girdime, tai, jog mums reikia savaitės ar dviejų, kad pamatytume ir įsitikintume, kad tikrai jau pandemijos piką buvome pasiekę ir galime prognozuoti ateities scenarijus, kaip viruso skaičiai mažės bei kaip mes galėsime susigrąžinti užsikrėtimų bei kontaktų atsekimo kontrolę. Palankiai vertinu perspektyvas, kad reikia laisvinti ribojimus ne tik smulkiesiems, bet ir kitiems verslams, tačiau vis dėlto tai turi būti susiję su jau aiškia tendencija, kad virusas traukiasi, kreivė plokštėja“, – sakė ji.

Prezidentūra: su ministerija yra sutarimas, kad siūlomos pagalbos verslui priemonės yra adekvačios

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad Prezidentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutarė, kaip turi atrodyti pagalba nukentėjusiam nuo pandemijos verslui.

„Iš principo yra sutarimas, kad pasiūlytos priemonės ir jų struktūra yra adekvati ir tokia, kuri turi būti griežto karantino sąlygomis. Prezidentas teigiamai vertina, kad didžioji dalis paramos numatyta paskirstyti automatiniu subsidijų pagrindu, nes tai leis užtikrinti laiką, per kurį ši parama pasieks įmonių sąskaitas ir užtikrins darbuotojų, dirbančių įmonėse, pajamas ir šių įmonių gyvybingumą“, – po šalies vadovo ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės susitikimo sakė S. Krėpšta.

Jis atkreipė dėmesį, kad naujausi nedarbo rodiklių duomenys rodo, kad Lietuvoje nedarbas yra didesnis nei 10 proc.

„Šalies ekonominė sveikata nėra pati geriausia. Naujausi nedarbo rodiklių duomenys rodo, kad pas mus nedarbas yra didesnis nei 10 proc. ir viršijome šiuo atžvilgiu ES vidurkį, kur nedarbo lygis siekia 7,5 proc. Prieš pandemiją nedarbo lygiu neišsiskyrėme nuo kitų ES valstybių, tai matome, kad krizė mus paveikė, ir akivaizdu, kad griežto karantino sąlygomis daug verslų yra apriboję savo veiklą ir tikrai patiria didelius finansinius sunkumus“, – sakė S. Krėpšta.

„Džiugu, kad ministrė šiandien informavo prezidentą apie planus nedelsiant aktyvuoti pirmąjį pagalbos verslui paketą, kuris sudarys 180 mln. eurų. Didžiąją dalį paketo sudarys subsidijos, kurios turėtų suveikti greitai ir būti susietos su sumokėtais mokesčiais. Prezidento nuomone, labai svarbu sieti paramą su tuo, kiek gi įmonės sumokėjo mokesčių, nes tai stiprina pasitikėjimą valstybe ir paremia būtent sąžiningai mokesčius sumokėjusias bendroves labiausiai“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.

Gruodžio pabaigoje Vyriausybė patvirtino pirmąjį subsidijų nukentėjusiam verslui paketą, jam numatyta 150 mln. eurų.

Praėjusią savaitę A. Armonaitė Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė, kad planuojamas ir antrasis pagalbos verslui paketas.

Ministrė teigė, kad šias lėšas planuojama nukreipti į pagalbą savarankiškai dirbantiems žmonėms, nes 257 eurų išmoka šiems asmenims, kurie pandemijos metu negali vykdyti veiklos, yra nepakankama.