Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos.

„Nors aplinka išliko sudėtinga, Lietuvos finansinio stabilumo situacija per praėjusius metus pagerėjo. Išvengėme kieto nusileidimo, ekonomika pradėjo augti, padidėjusių palūkanų slopinama infliacija išsikvėpė“, – pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą pirmadienį žurnalistams sakė Gediminas Šimkus.

„Visgi aukštesnių palūkanų ir geopolitinės įtampos aplinkoje ankstesnės rizikos lieka aktualios“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, nors gyventojai ir verslas pernai skolinosi vangiau, paskolų sąlygos negriežtėjo, pradėjo augti jų paklausa, nevėluojama jų grąžinti.

„Prielaidų atsigavimui daugėja būsto rinkoje, tačiau daugiau iššūkių matome komercinio nekilnojamo turto rinkoje. Galiausiai bankų paskolų kokybė išlieka istoriškai gera“, – sakė G. Šimkus.

Išvengėme kieto nusileidimo, ekonomika pradėjo augti, padidėjusių palūkanų slopinama infliacija išsikvėpė.

„Bankų rekordiniai pelnai užtikrina jų atsparumą, gausina valstybės pajamas, prisideda prie šalies gynybos finansavimo“, – pridūrė jis.

Pasak G. Šimkaus, tiek verslo, tiek būsto paskolų palūkanos piką pasiekė pernai spalį, vėliau pradėjo „nuosaikiai mažėti“. 

Tuo metu terminuotieji indėliai, kurių palūkanas bankai 2022–2023 metais didino, anot LB vadovo, šiuo metu nesiekia nė trečdalio viso šalies gyventojų ir įmonių indėlių portfelio.

„Terminuotųjų indėlių palūkanų normos šiek tiek sumažėjo, tačiau jos akivaizdžiai lenkia infliaciją. Todėl raginčiau įmones, dar labiau gyventojus, įdarbinti savo pinigus ir pasiimti naudą. Kitaip tariant, nepalikti lėšų dykaduoniauti einamosiose sąskaitose, o įdarbinti juos terminuotuose indėliuose“, – kalbėjo G. Šimkus.

Jo teigimu, pernai šalies įmonių ir gyventojų paskolų portfelis augo lėčiausiai per kelerius metus, tačiau bankai tikisi, kad šiais metais paskolų paklausa augs visuose segmentuose.

Rizikos – eksportas, įmonių skolinimasis viena iš kitos

G. Šimkus pabrėžė, kad Lietuvos eksportas šiuo metu vis dar išlieka dešimtadaliu mažesnis nei prieš metus, tai daugiausia lėmė smukusi paklausa užsienyje. 

Didžiausią riziką gyventojų skolos aptarnavimui keltų išaugęs nedarbo lygis bei sumažėjusios pajamos.

„Jeigu tai užsitęstų, rizikos verslui didėtų ir pirmiausia paliestų su eksportu labiausiai susijusių gamybos, prekybos, transporto įmonių finansinę būklę“, – sakė G. Šimkus.

Pasak jo, taip pat pastebima, jog sumažėjo įmonių kreditavimo poreikis, jos vis dažniau skolinasi viena iš kitos.

„Tai reiškia, kad verslo tarpusavio susietumas stiprėja. Rizikų prasme tas susietumas augina rizikos užkrato plitimo tarp skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių riziką“, – sakė G. Šimkus.

Pasak LB vadovo, Lietuvos gyventojų įsiskolinimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), jie nevėluoja grąžinti paskolų.

„Didžiausią riziką gyventojų skolos aptarnavimui keltų išaugęs nedarbo lygis bei sumažėjusios pajamos“, – sakė G. Šimkus.

Bankai galėtų atlaikyti nepalankius ekonominius scenarijus

LB skelbia, jog jo atliktas bankų testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad sektorius gebėtų atlaikyti ypač nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus.

„Per mokumo testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o tvirta likvidumo padėtis leistų bankų sektoriui atlaikyti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio likvidumo sukrėtimus“, – teigiama LB pranešime.

G. Šimkus pabrėžė, kad nepalankius scenarijus su kapitalu galėtų atlaikyti didieji bankai, tačiau „kelioms mažiau svarbioms įstaigoms galėtų kilti papildomo kapitalo poreikis“.

„Tai reiškia, kad jos jau dabar turi stiprinti savo kapitalo bazę“, – teigė LB vadovas.