G. Skaistė: kol kas nėra teisinių mechanizmų, kaip užšaldytas Rusijos lėšas panaudoti Ukrainoje

2022-06-02 07:06

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kol kas yra visiškai neapibrėžtas procesas, kaip būtų galima įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti Ukrainos atstatymui. Pasak jos, iki šiol reparacijos būdavo po to, kai šalis pralaimi karą, ir tuomet yra išsireikalaujami pinigai už jos kare padarytą žalą.

„Šiuo atveju aktyvai yra sankcijas įgyvendinančiose valstybėse, tai reiškia, kad tie pinigai galimai galėtų būti panaudojami, nes jie nėra Rusijos teritorijoje, švelniai tariant. Tos karinės reparacijos galėtų būti paimtos iš Rusijos už padaromą žalą Ukrainoje, tačiau tai yra kol kas teisiškai nereglamentuotas procesas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

Ministrė išskyrė, kad labai svarbu, jog tiek Lietuva, tiek Lenkija yra tarp valstybių, kurios sako, jog užšaldyti Rusijos aktyvai turėtų būti panaudojami Ukrainos atstatymui. Anot jos, Europos Komisija (EK) turi ieškoti teisinių pagrindų, o jeigu jų nėra, sukurti naujus mechanizmus, kaip tie pinigai galėtų būti panaudojami.

„Reikalingos milžiniškos lėšos, iš kur jas paimti, šiandien yra visiškai atviras klausimas. Kol kas, ką šalys narės yra padariusios tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Jungtinės Amerikos Valstijos per įvairias tarptautines finansines institucijas, kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, tai yra renkami pinigai tiesiog šiandieninei Ukrainos vyriausybei palaikyti“, – sakė finansų ministrė.

„Karo metu renkama daug mažiau mokesčių, kad tiek skolos aptarnavimas vyktų, tiek atlyginimai, pensijos būtų mokamos žmonėms, kurie šiuo metu yra Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Politikė tvirtina, kad užšaldytos Rusijos lėšos galėtų smarkiai prisidėti prie to, kad Ukraina būtų atstatyta, tačiau kol kas nėra aišku, kaip tą įgyvendinti.

„Kalbant apie atstatymo pinigus, kol kas aiškaus nusistatymo, iš kur tie pinigai galėtų būti paimti, aiškaus mechanizmo šiandien dar nėra. Rusiški užšaldyti archyvai tikrai galėtų būti solidus pagrindas šio naujo fondo kūrimui“, – tikino finansų ministrė.

Praeitą savaitę ECOFIN posėdyje Briuselyje dalyvavusi finansų ministrė G. Skaistė inicijavo bendrą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos finansų ministrų pareiškimą, kuriame ragino įšaldytą rusišką turtą panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo.

Anot G. Skaistės, tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos karinė agresija nėra toleruojama ir kad agresorei reikės padengti Ukrainai padarytą žalą.

7