– Pradėkime nuo neseniai paskelbto „Ignitis grupės“ metinio pranešimo. Jame buvo paskelbta daugiau atgarsio sulaukusi žinia, kad gali kilti sunkumų finansuojant „Ignitis grupės“ kartu su partneriais vystomą pirmą jūrinio vėjo elektrinių parką, todėl gali tekti atidėti jo komercinės veiklos pradžią. Gal galite trumpai paaiškinti, kas nutiko?
– Nieko esmingo nenutiko. Tokio tipo projektai, kurie neturi garantuotos CfD (angl. contract for difference – sandoris dėl kainų skirtumo mechanizmo, vadinamasis valstybės skatinimas) sutarties, prieš priimant galutinį investicinį sprendimą turi užsitikrinti didesnę dalį savo gamybos pardavimo ilgalaikėmis sutartimis. Mažesni projektai kartais būna vystomi ir neturint visos garantijos, kur bus dedama pagaminta elektra. Tačiau visus milijardinius didelės apimties jūrinius projektus finansuoja bankų sindikatai tik tada, kai apie 80–90 proc. visos gamybos jau užfiksuota vienoje pusėje. Kitoje pusėje užfiksuojami pagrindiniai investiciniai kaštai, ir tada, jeigu verslo modelis veikia, bankai gali įvertinti tikrąją riziką ir tada tvariai finansuoti dideles sumas.
Kaip pavyzdį galiu pateikti labai panašų projektą, kuriame turime 5 proc. nuosavybės Škotijoje, – „Moray West“. Jo dydis yra labai panašus – 800 MW, statybos praktiškai pabaigtos. Jame, prieš priimant galutinį investicinį sprendimą, buvo užfiksuotos ir minimizuotos rizikos abiejose pusėse – ir CAPEX (kapitalo išlaidų), ir tiekimo. Pavyzdžiui, tiekimo pusėje apie trečdalis apimties buvo fiksuota CfD sutartimi, du trečdaliai, apie 60 proc., – su didžiosiomis pasaulio IT korporacijomis ir tik 10 proc. palikta laisvai prekiauti biržoje. Tai leido 20 tarptautinių bankų sindikatui išskirti apie 2 mlrd. svarų sterlingų finansavimą, kad tas projektas būtų pradėtas įgyvendinti.
– Kaip suprantu, iki galutinio investicinio sprendimo priėmimo, kuris planuojamas 2027 m., neturint ilgalaikių sandorių, sutarčių su potencialiais elektros pirkėjais, bankai pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko projektui tiesiog neskolintų pinigų?
– Būtent. Dabar mes dirbame pagal projekto grafiką, vykdome tyrimus, projektavimo darbus, pasirengimą pirkimams ir visus kitus dalykus. Tačiau prieš 2027 m. turi būti užfiksuotos abi pusės. Kadangi turime įvertinti, kad šio projekto misija buvo būtent turėti papildomų ilgalaikių didelių sutarčių, visų pirma susijusių su stambiosios pramonės dekarbonizacija, nes didžiosios tokios apimties sutartys gali būti užtikrinamos, žinoma, ne buitiniams vartotojams, o tik su didžiąja pramone. Mes, kaip labai skaidriai veikianti, įtraukta į biržos prekybos sąrašą bendrovė, turime pareigą rinkoms indikuoti, kokios gali būti prognozės, kokia tikimybė, kad iki 2027 m. mums gali pavykti sudaryti fiksuotas sutartis.
Čia matome gana stiprius ir greitus pokyčius visoje Europoje, įskaitant Lietuvą. Jie susiję su ambicijomis dekarbonizuoti didžiąją pramonę ir vystyti visų pirma didelės apimties elektrolizę (elektros energijos pavertimas į žaliąjį vandenilį ir jo produktus) ir didelės apimties elektrifikaciją. Matome, kad Europa turi adaptuotis prie pasaulinių tendencijų ir, siekiant daug didesnio konkurencingumo, teikiami mažesni iššūkiai RED II ir RED III direktyvų (europinės atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo direktyvos) įgyvendinimo greičiui.
Matome ženklų, kad pradedami atidėti „Carbon Border Adjustment“ mechanizmo (ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas) įgyvendinimo terminai. […] Antra vertus, matome, kad elektrolizės technologijų greitis irgi nepakankamas, nors buvo tikimasi, kad apie 2030 m. jos jau pasieks žymiai mažesnę savikainos brandą. Tai atidedama. Todėl matome, kad poreikis, kurio pagrindinis tikslas buvo šio parko be paramos inicijavimas, keleriais metais gali būti atidedamas.
– Kokia buvo planuota pirmo jūrinio vėjo elektrinių parko elektros tiekimo sutarčių kompozicija?
– Didžioji jos dalis turėtų būti orientuota į elektrolizę ir didžiosios pramonės elektrifikaciją. Taip pat manome, kad Baltijos šalys gali kooperuotis ir turėti papildomų eksporto koridorių į Centrinę Europą ir Vokietiją, – ten labai likvidi rinka, kurioje galima sudaryti didelės apimties fiksuotas sutartis. Todėl sakyčiau, kad apie trečdalis (pirmojo parko) gamybos gali būti skirta eksportui, o du trečdaliai – Baltijos šalių dekarbonizacijai.
– Todėl eksportui, ir jūs ne kartą kalbėjote, yra svarbus elektros kabelis į Vokietiją?
– Taip, ir tai svarbu ne tik pirmam jūrinio vėjo elektrinių parkui, bet apskritai visų trijų Baltijos šalių tolesnei energetikos plėtrai, nes kabelio pagrindinė misija yra kelti šio regiono investicinį patrauklumą. Turėdami kabelį, prieitume prie likvidžios stambiosios pramonės rinkos ir įvairūs vystytojai, įskaitant „Ignitį“, apskritai visa industrija, įgautų galimybę užsitikrinti daliai savo gamybos fiksuotas sutartis, padaryti savo projektus finansuojamus ir taip pritraukti daugiamilijardines investicijas į šią šalį.
– Kaip suprantu, potencialūs pirmo jūrinio vėjo elektrinių parko elektros pirkėjai turėjo būti vandenilio pramonė ir eksporto rinkos.
– Taip, (pirmo parko) tokia ir yra misija.
– Tačiau vandenilio gamybos pajėgumų vystymas stringa. Kabelio į Vokietiją, atrodo, iki kito dešimtmečio vidurio nebus. Kokios tuomet yra paklausos alternatyvos norint, kad projektas būtų baigtas laiku ir investicinis sprendimas iki 2027 m. būtų parengtas? Iš kur tada ta paklausa turėtų ateiti? Ar čia jau viskas – nėra vandenilio pramonės, nėra tarptautinių jungčių ir projekto nebeturime?
– Projektas neskirtas tik tam, kad būtų įgyvendintas bet kokia kaina. Pirmojo projekto tikslas yra patenkinti naują energijos paklausą šiame regione. Manome, kad, nors ir atidedamas keleriais metais, tikrai kils ir didelės apimties elektrolizės poreikis. Gali būti, kad dar greičiau kils didelės apimties duomenų centrų poreikis. Taip pat, kombinuojant kartu su eksporto koridoriais, 2033–2035 m. perspektyvoje poreikis tokio dydžio parko, kuris dirba ne buitiniams, ne dabartiniams verslo vartotojams, o tam, kad patenkintų naują paklausą, tikrai bus, šito projekto tikrai reikės. Tačiau dabartinio matomumo sąlygomis manome, kad šiam projektui terminai turės būti šiek tiek pratęsiami.
– Oficialiai skelbiama, kad pirmojo parko komercinės veiklos pradžia numatoma 2030 m. Kai kalbėjome daugiau nei prieš metus, jūs optimistiškai sakėte, kad parkas gali pradėti veikti tarp 2028 ir 2030 m. Ar dabar galima konstatuoti, kad projektas vis dėlto bus užbaigtas vėliau nei 2030 m.?
– Dabartinio matomumo sąlygomis galime pasakyti tik tai, kad 2027 m. gali kilti iššūkių užtikrinant ilgalaikes PPA (energijos pirkimo–pardavimo) sutartis. Vėlgi, dinamika rinkoje yra labai greita ir kai artės tie metai, galėsime tiksliau prognozuoti. Dabar jokių sprendimų, ar stabdyti, ar pratęsti projekto terminus, nepriimta […].
– Ar esate numatę kokius nors laiko rėžius, kiek projektas maždaug galėtų vėluoti, kiek tektų jį atidėti, kol pasikeis situacija?
– Priklausys, kaip greitai vystytis kabelio (su Vokietija) projektas, kaip greitai ateis didieji duomenų centrai ir į Baltijos šalis, kaip greitai vystysis elektrolizė. Atsispiriant tik nuo elektrolizės ir kabelio projekcijų, manau, korekcija turėtų būti maždaug iki penkerių metų.
– Kitaip sakant, iki 2035-ųjų?
– Pradedant apie 2035 m. yra labai realu, kad bus labai didelis poreikis dar papildomam šiam šaltiniui.
– „Ignitis grupės“ viduje ar kalbant su akcininkais – pagrindinis jūsų akcininkas yra valstybė – ar šiandien yra galimybė galbūt išvis atsisakyti pirmo jūrinio vėjo elektrinių parko projekto ir jo nebetęsti?
– Kadangi gana atidžiai analizuojame šalies raidą ir jos kryptį, matome, kad šio projekto tikrai labai reikės, jį įgyvendinti yra būtina, tik svarbu įgyvendinti tinkamu laiku.
– Tačiau gal jį įgyvendins ne „Ignitis grupė“, o kas nors kitas?
– Mūsų darbas yra vykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos esame prisiėmę. Mes rengiame vystymo projektą, kol bus išduotas statybos leidimas. Kada ir kaip jį reikėtų atlikti, vėlgi, yra truputį tolesnio periodo klausimas.
– Norėčiau pasitikslinti – galimybė, kad „Ignitis grupė“ pasitrauktų iš šio projekto, nesvarstoma?
– Tai nesvarstoma. Vėlgi, noriu priminti kontekstą. Nacionalinėje energetikos strategijoje jau 2030 m. buvo prognozuota 6 teravatvalandžių (elektros) elektrolizės Lietuvoje paklausa. Natūralu, kad tas poreikis prasitęs, bet jis niekur neišnyks vidutinėje ar ilgoje perspektyvoje, todėl šio projekto šaliai labai reikės.
– Ar iš „Ignitis grupės“ pusės matote galbūt padarytų klaidų įsitraukiant į projektą, analizuojant jo kaštus ir ateitį?
– Veikiame labai nuosekliai, visų pirma remdamiesi ir Nacionaline energetikos strategija, ir susidariusia situacija rinkoje. 2022 m. iš tikrųjų buvo didelis naujos gamybos poreikis ir didelės prognozės, kad reikės iš esmės padidinti energijos tiekimą. Kadangi esame įtraukti į biržos prekybos sąrašą ir turime atitinkamus įpareigojimus, išskirtinė grupės savybė, kad ji veikia vykdydama labai stiprią finansinę discipliną. Mūsų įsipareigojimai visada daromi taip, kad įgyvendiname vystymo projektą iki tos stadijos, kol galime garantuoti, kad rizikos yra minimizuotos prieš pradedant didžiąsias investicijas […].
Naujausi komentarai