Lietuvos atstovai sako palankiai vertinantys Graikijos prašymą Europos Parlamentui prisidėti prie kreditorių, prižiūrinčių šalies finansinio gelbėjimo planą.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius teigė, kad svarstant paramą Graikijai iki šiol „parlamentas buvo ir nusišalinęs, ir nušalintas“.

„Pavienių euro zonos ar Europos Sąjungos valstybių finansinio gelbėjimo arba paramos politinė priežiūra iš Europos Parlamento praktiškai nebuvo vykdoma. Netgi šių metų pirmoje pusėje, kai vyko derybos ir sunkūs debatai su Graikija, iš Europos (Sąjungos) Tarybos ir Europos Komisijos pusės buvo labai silpni palaikymo signalai giliau įsitraukti Europos Parlamentui“, – BNS sakė P.Auštrevičius.

Jo teigimu, dabar Europos Sąjungos įstatymų leidėjams trūksta informacijos apie tai, kas yra daroma sprendžiant Graikijos problemas, europarlamentarai neturi galimybės šios šalies atstovams užduoti klausimų ir išklausyti jų paaiškinimų.

„Tai yra ilgalaikis, finansiškai brangus ir vienas pagrindinių, aktualių klausimų. Palikti tai vien ekspertams, finansininkams ar konsultantams, aš manau, yra visiškai neteisinga“, – teigė europarlamentaras.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Zigmantas Balčytis teigia palaikantis idėją, nes kontrolė yra būtina siekiant permainų Graikijoje.

„Pati valstybė prašo, kad būtų atitinkama priežiūra jos pačios valdžios institucijų veiksmams“, – kalbėjo Z.Balčytis.

Jo vertinimu, Europos Parlamentui lengviau būtų ateityje priimti sprendimus, susijusius su Graikija, jeigu parlamento atstovai, dirbantys atitinkamuose komitetuose, nuolat gautų informaciją ir galėtų dalyvauti diskusijose ir derybose.

Pasak Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės nario Gabrieliaus Landsbergio, Europos Parlamento įsitraukimas į Graikijos priežiūrą būtų sveikintinas dalykas dėl vieningos ir griežtos daugumos europarlamentarų pozicijos Graikijos atžvilgiu.

„Europos Parlamentas per debatus, kurie vyko prieš pasibaigiant sesijai liepos mėnesį, parodė, kad mes turime pakankamai vieningą nuomonę dėl Graikijos pozicijos, išskyrus gal tik kraštutinius radikalus. Visų nuomonės sutapo: Graikija privalo vykdyti savo įsipareigojimus ir Europos solidarumas turi būti užtikrintas, bet tik vykdant įsipareigojimus“, – kalbėjo G.Landsbergis.

P.Auštrevičiaus teigimu, liberalų frakcijos lyderis iniciatyvą jau įvertino palankiai. G.Landsbergis ir Z.Balčytis teigia dar neturėję progos šio klausimo aptarti su savo frakcijos nariais.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) trečiadienį paprašė Europos Parlamento prisidėti prie keturių kreditorių, prižiūrinčių neseniai patvirtintą Atėnų finansinio gelbėjimo planą.

Skolintojų ketvertą sudaro Europos Komisija, ECB, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos stabilumo mechanizmas (ESM).

Pasak premjero, toks vaidmuo yra dalis EP mandato, cituodamas šios institucijos taisykles, sakančias, kad Europos Parlamentas vykdo Europos Sąjungos narių ekonomikos ir biudžeto priežiūrą tais atvejais, kai šalys „patiria arba gali patirti didelių sunkumų, susijusių su jų finansiniu stabilumu“.

Graikijoje kitą mėnesį turėtų vykti pirmalaikiai parlamento rinkimai.