Greitųjų paskolų bendros palūkanos nuo kitų metų vasario sumažės daugiau negu dukart - nuo 200 proc. iki 75 proc., o bendra kaina negalės būti didesnė už bendrą paskolos sumą.
Seimas ketvirtadienį priėmė greitųjų kreditų rinką griežtinančias ir nuo 2013 metų pavasario svarstytas Vartojimo kredito įstatymo pataisas: už balsavo 108, prieš ir susilaikė po vieną parlamentarą - Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Aurelija Stancikienė ir Jonas Varkala.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad tokiu sprendimu Seimas nepakankamai sugriežtino greitųjų paskolų rinką.
„Žengiame mažą žingsnelį į priekį, bandydami reguliuoti tokią sritį, kurią tikrai reikia reguliuoti. Geriau mažas žingsnelis negu jokio, tačiau valstybė turėtų tvarkyti ir reguliuoti daug griežčiau šią ir daugelį kitų sričių. Daryti verslą ir pinigus, pasinaudojant žmonių silpnybėmis ir ydomis, yra nedraudžiama. Būčiau už daug griežtesnį tokio verslo sureglamentavimą ir siūlyčiau žengti griežtesnius žingsnius“, - teigė K.Masiulis.
Įstatymas, kurį dar turės pasirašyti prezidentė, įmones įpareigoja įvertinti kliento galimybes grąžinti paskolą, tikrinti jo duomenis registruose ir informacinėse sistemose, neskolinti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, neblaiviems ir neveiksniems žmonėms, pinigų nemokėti naktį - nuo 22 iki 7 val., nors sutartis tokiu metu bus galima sudaryti.
Seimas taip pat paliko galimybę paskolą gauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Parlamentarė Aurelija Stancikienė prognozavo, kad tokiu atveju „anūkai skolinsis senelių ar tėvų vardais“.
„Telefonu ir sms neįmanoma nustatyti asmens tapatybės“, - teigė A.Stancikienė, pasak kurios „realiai išmokant pinigus prieš pervedant į sąskaitą ar išmokant grynaisiais pinigais, yra būtina įsitikinti, kad pinigus tikrai gauna tas asmuo, kurio vardu buvo sudaryta sutartis nuotoliniu būdu“.
Ji pasigedo atsakomybės už tokius atvejus, kai paskola suteikiama nuotoliniu būdu, pasinaudojant svetimais dokumentais.
„Kredito davėjas nėra toks žioplas, kaip mes įsivaizduojame, kad jis nepatikslinęs, kam duoda kreditą, lengva ranka žarstytų savo pinigus, nes jis už tai atsakingas“, - pareiškė socialdemokratas Bronius Bradauskas.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys patikino, kad įstatymas numato būdus, kaip skolinant nuotoliniu būdu, bendrovė turės patikrinti žmogus tapatybę, jo kreditingumu.
Paskolą paėmusiems žmonėms leista per dvi dienas ją grąžinti nemokant baudų. Seimas atmetė parlamentaro Povilo Gylio siūlymą tokį nusiraminimo laikotarpį taikyti tik imant ne pirmą kreditą.
Seimas nepritarė ir kitam parlamentaro siūlymui - uždrausti greitųjų kreditų reklamą per televiziją ir radiją nuo 6 val. iki 22 val., tačiau uždraudė ją renginiuose, skirtuose nepilnamečiams.
Seimas atmetė socialdemokratės Birutės Vėsaitės pataisą, kuria siūlyta neleisti paskolos sutarties sudaryti tiems, kas jau yra paėmę tokias paskolas ir siekia vėl pasiskolinę jas grąžinti.
„Jūs man parodykite banką, kuris išduotų antrą kartą kreditą, jeigu neatsiskaitėte už pirmą kreditą, arba pas jus liko skola, pavyzdžiui, dėl palūkanų nesumokėjimo“, - piktinosi A.Stancikienė.
Parlamentarė taip pat piktinosi, kad norint grąžini paskolą anksčiau laiko, yra reikalaujama sumokėti visas palūkanas už visą laikotarpį, kuriam pagal sutartį kreditas išduotas.
Parlamentarai taip pat apgailestavo, kad Seimas nesuvaržė greitų kreditų reklamos.
Už pažeidimus įmonėms bus skiriamos iki 2,9 tūkst. eurų arba iki 1 proc. metinių pajamų baudos, o už pakartotinus pažeidimus - iki 10 proc., todėl, pasak liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko, bendrovės skolins atsakingiau ir nepažeidinės įstatymo.
„Iš esmės verslo kaip tokio neuždraudžia, bet jį pastato į reguliuojamos, kitaip sakant, prižiūrimus verslo rėmus ir leidžia jiems pakankamai veikti ir kartu labai smarkiai padidina jų atsakomybę ir skaidrumą, kas yra svarbu“, - teigė jis.
Lietuvos banko duomenimis, greitųjų kreditų davėjai yra užregistravę 15 mln. eurų vertės beveik 8 tūkst. turto arešto aktų. Turto arešto registro duomenimis, yra apie 6,5 tūkst. skolininkų, dėl kurių turto arešto kreipėsi greitųjų kreditų įmonės - areštuota 6,2 tūkst. transporto priemonių, per 2 tūkst. žemės sklypų, 2,5 tūkst. pastatų ir beveik 2 tūkst. butų.
Naujausi komentarai