Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, prieš įsigaliojant europiniam kriptoturto rinkų reglamentui (angl. MiCA).

„Siūloma suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai galimybę už įstatymo pažeidimus taikyti papildomas poveikio priemones – laikiną arba neterminuotą uždraudimą teikti vieną arba kelias paslaugas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

„Taip pat įpareigoti įmones, teikiančias su virtualiomis valiutomis susijusias paslaugas, išlaikyti nuosavą kapitalą, ne mažesnį nei numatytas įstatyme – tai yra 125 tūkst. (eurų – BNS) – ir tą turėti nuolatos, nes fiksavome tokių atvejų, kai labai trumpą laikotarpį tokia suma turima, o vėliau šio reikalavimo nesilaikoma“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak A. Bilotaitės, tai numatančias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kurioms lapkričio pabaigoje pritarė Vyriausybė, bus siekiama priimti dar šiemet.

„Kol reglamentas įsigalios, mes savo nacionaliniame lygmenyje turime turėti įrankius, kad mūsų institucijos galėtų veikti ir sektorius būtų sureglamentuotas ir kontroliuojamas“, – teigė A. Bilotaitė.

Pernai lapkritį Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius 2022–2023 metų sandūroje sumažėjo nuo 850 iki beveik 200, tačiau šiemet sausį–lapkritį jis vėl padidėjo iki 536.

„Toks augimo tempas kelia realų pavojų, kad Lietuvai gali būti klijuojama nepatikimos jurisdikcijos etiketė, o tai siejame su didele reputacine rizika“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.

„Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu. Visu pirma, grėsmės susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu bei sukčiavimu“, – kalbėjo jis.

Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu.

Rizikų daugiau nei naudų

LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, jog pagal kriptovaliutų bendrovių skaičių Lietuva Europos Sąjungoje (ES) užima antrą vietą po Lenkijos, tačiau pagal jų skaičių vienam gyventojui „esame ryškūs lyderiai“.

„Lietuva turi gerą reputaciją ir esame regioninis fintech centras, ir tai vilioja kriptoturto bendroves registruotis Lietuvoje. (...) Lietuvoje registruotis yra paprasta ir pakankamai pigu“, – teigė S. Krėpšta.

„Turime Estijoje ypatingai sugriežtėjusį kripto reguliavimą – prieš keletą metų joje veikė daugiau kaip 1 tūkst. bendrovių, o šiuo metu tas skaičius yra gerokai sumažėjęs“, – pridūrė jis.

Pasak S. Krėpštos, pasitaiko atvejų, kai vienu adresu registruojasi daugiau nei 50 virtualių valiutų įmonių, o stebėsena rodo, kad dalis bendrovių veikiausiai naudojamos sukčiavimui. Taip pat fiksuojamos kai kurių įmonių sąsajos su anksčiau žlugusiomis tarptautinėmis bendrovėmis.

„Matome, kad yra sąsajų tarp Lietuvoje registruotų bendrovių su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant ir teroristines valstybes, tiek per vadovų pilietybę, tiek per srautą, kuris vyksta šiose bendrovėse“, – teigė S. Krėpšta.

Jo teigimu, šiuo metu virtualių valiutų sektoriuje rizikų matoma daugiau nei naudos.

Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, pagrindinis šios rinkos dalyvių pažeidimas – įmonės neturi instrumentų nustatyti klientų ir naudos gavėjų tapatybę. Jo teigimu, nemaža dalis pagrindinių jų akcininkų yra iš Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Estijos.

„Iš Rusijos mes fiksuojame kelis akcininkus ir atliekame vertinimą“, – teigė R. Kiškis.

Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatė bei finansinių paslaugų ir atitikties vadovė Sigita Zavišienė BNS sako, kad naujas reguliavimas nenumato konkrečių FNTT ir LB funkcijų, kurios įvardijamos pernelyg bendrai, o dėl to lieka teisinis neapibrėžtumas.

„Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų atžvilgiu priežiūros institucijos yra FNTT ir LB, o jų funkcijos apibrėžiamos bendrai, neišskiriant kiekvienos institucijos kompetencijos individualiai paliekant joms tarpusavio susitarimais išspręsti bendradarbiavimo principus. Įstatyme nenustačius konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai institucijai lieka teisinis neapibrėžtumas“, – atsiųstame komentare teigia S. Zavišienė.

Anot jos, taip pat nėra visiškai aišku, kaip dvigubas reikalavimas tiek įstatiniam, tiek nuosavam kapitalui bus vykdomas praktikoje.

Gruodžio pradžioje Finansų ministerija pranešė taip pat planuojanti griežtinti kriptovaliutų ir kito kriptoturto veiklą. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigė, jog yra parengta keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus.