Kalbų daug, bet aiškumo vis dar mažai.

„Yra daug sąmokslo teorijų, ir kol įstatymas nebus priimtas, jų bus vis daugiau“, – tikino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Komitetas ėmėsi gyventojų pajamų mokesčio. Ir panašu, kad 260 tūkst. žmonių, dirbančių pagal individualią veiklą, didesnių mokesčių neišvengs.

Labiausiai tam priešinasi advokatai, notarai ir antstoliai. Sako, kad žmonės nebeįpirks jų paslaugų.

„Iš verslo organizacijų turbūt yra visi pasiūlymai, kad visus pakeitimus nupešioti taip, kad iš jų nieko neliktų“, – sakė finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Bet net ir opozicija čia nieko paguodžiančio pasakyti negali.

„Nemažai metų siūlymas nėra priimamas. Tokį matymą savo laiku teikė ir Prezidentas, ir mes“, – teigė Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

„Pajamos, nepriklausomai nuo pobūdžio, turėtų būti apmokestinamos tokiais pat tarifais“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Tačiau pagal individualią veiklą dirba ne tik teisininkai, bet ir uždirbantys kur kas mažiau, pavyzdžiui, automobilių servisuose ar grožio salonuose.

Jei darbo nėra, jokių bedarbio pašalpų jie negauna.

Tačiau viceministras aiškina, kad neva mokesčių našta padidės tik tiems, kurie per mėnesį iš individualios veiklos gauna daugiau nei 3 tūkstančius eurų.

„Reikia pabrėžti, kad individualios veiklos apmokestinimas nesikeičia iki 35 tūkstančių pelno“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Kitiems tarifai didės ir susilygins su darbo sutartininku.

Uždirbantys iki 7 tūkst. per mėnesį mokės 20 proc. tarifą.

Jei alga siekia nuo 7 iki 11,5 tūkst. per mėnesį, atsiranda naujas, didesnis – 25 proc. tarifas.

O kas uždirba daugiau – valstybei susimokės 32 proc.

„Tautos dėmesį reiktų atkreipti į tai, kad tai yra progresiniai tarifai, ir jie yra taikomi nuo tam tikros ribos. Jei jūsų pajamos labai didelės, tai ne visoms pajamoms taikomas 32 proc. tarifas, o tik tai daliai, kuri yra virš tam tikros ribos“, – tvirtino finansų viceministras.

Negana to, kad tarifas didėtų, mokestis būtų skaičiuojamas nuo visų gautų pajamų kartu sudėjus.

Tai reiškia, kad į vieną krepšelį sudedamos darbo, nuomos, ir, pavyzdžiui, parduoto turto pajamos.

„Jeigu parduodamas uždirbi 10 tūkst., tai nuo 10 tūkst. sumokėsi, o ne už 160 tūkst., kaip bando pateikti“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

S. Stanislovaičio / ELTOS nuotr.

„Nekilnojamam turtui yra svarstoma sutrumpinti terminą nuo 10 iki 5 metų, ir tada pardavus jis neapsimokestintų“, – sakė finansų viceministras.

Tačiau net konservatoriai sako, kad jei pajamos sumuojamos, maksimalus tarifas turėtų būti mažesnis. Yra siūlę vietoj dabartinių 32 proc. taikyti 27 proc.

„Jeigu norime neįstrigti dabartiniame būvyje, o kaip tik neišbaidyti, o paskatinti atėjimą, tai turbūt nereikėtų labai žaisti su aukštais tarifais“, – samprotavo Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

Kita vertus, yra manančių, kad dabartinio maksimalaus tarifo negana, o daugiau uždirbantys valstybės kišenę galėtų papildyti ir labiau.

„Norime gyventi kaip Skandinavijoje, Šveicarijoje, bet kažkodėl nenorime prisidėti prie gerovės“, – sakė „Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tracevičius.

Nors Vyriausybė atsisakė 36 proc. tarifo, dabar viskas – Seimo narių rankose.

„Kaimyninėse šalyse mokesčių tarifas aukščiausias jau dabar yra 36 proc. arba daugiau, ir neatvažiuoja pas mus nei lenkai, nei latviai, nei niekas kitas“, – teigė D. Tracevičius.

„Ar tie asmenys yra kažkuo nusikaltę prieš mūsų visuomenę? Kodėl jie turi būti labiau skriaudžiami didesniais tarifais? Nemanau“, – samprotavo Seimo narys (NA) Dainoras Bradauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paskubomis svarstoma mokesčių reforma, anot teisininkų, pažeidžia Teisėkūros įstatymą, o gyventojai jau antrąkart ruošiasi mitinguoti. Tačiau prezidentas griežtų pastabų neturi.

„Mokesčių pakeitimai turėtų nepaliesti mažas pajamas gaunančių asmenų, ir šiuo metu numatytas progresyvumas tą ir atliepia“, – tikino vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Iš padidinto gyventojų pajamų mokesčio po dviejų metų planuojama surinkti beveik 220 mln. eurų.

Nors nuolat kalbama apie gynybos poreikius, didžioji dalis šių pinigų iš tiesų atiteks savivaldybėms.