„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis džiaugėsi, kad pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių visoje ES. Nuo praėjusio dešimtmečio pabaigos per penkerius metus bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo beveik 15 proc. Palyginimui – Latvijoje BVP augo 7 proc., Estijos ekonomika išvis neaugo.

„Pramonės apimtys didėjo trečdaliu, dar sparčiau augo paslaugų sektorius. Ne tik transporto, bet ir aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų, pavyzdžiui, finansų, informacinių technologijų srityje. Matėm atsparią ir konkurencingą ekonomiką“, – pasakojo ekonomistas.

Nerijus Mačiulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Investuotojų forumo vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas, komentuodamas, kaip Lietuvai pavyko pasiekti tokį proveržį, sakė, kad padėjo lietuvių gebėjimas greitai priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

„Kol kaimynai svarsto, daryti ar ne, lietuviai priima sprendimą daryti. Pavyzdys – parama per kovidą, kuri buvo itin sparti ir padėjo ekonomikai atsigauti. Kitas pavyzdys – kai Baltarusijoje prasidėjo žmonių persekiojimai, mes buvome pirmieji, kurie čia priėmė informacinių technologijų įmones. Ir latviai svarstė, ir lenkai, bet mes buvome pirmi. Taip pat mes sparčiai išauginome žaliosios energijos gamybą, kai nebenorėjome pirkti iš Rusijos“, – aspektus, kurie stiprina šalies ekonomiką, vardijo V. Šilinskas.

Pasak N. Mačiulio, šiemet labai rimtų problemų ekonomikoje nėra, tačiau ekspertai jau mato didelį neapibrėžtumą ir ateityje kilsiančius iššūkius, susijusius su tuo, kiek mažės eksportas į JAV ir kaip seksis konkuruoti ES.

„Matysime lėtai augančią arba neaugančią pramonę ir vis sparčiau augančią vidaus paklausą“, – artimiausio meto prognozėmis dalijasi N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie tai, ko reikia, kad ekonomika toliau klestėtų, ekonomistas sako, kad labai svarbu mažinti nedarbo lygį. Tačiau dabartinė situacija paradoksali: verslininkai kalba, kad jiems trūksta darbuotojų, o nedarbo lygis kilstelėjo ir siekia 7 proc. Anot ekonomisto, tai struktūrinė problema.

V. Šilinskas pridūrė, kad jei pavyktų sumažinti nedarbo lygį, iš to laimėtų ne tik verslai ir žmonės, bet ir valstybė, nes dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys papildytų šalies biudžetą.

„Tačiau ar žmonės norės dirbti, priklauso nuo paskatų. Ar skatinsime žmones dirbti, ar gauti pašalpas“, – sako V. Šilinskas.

Mes būsim mažiau turtingi, nei galėtume, jei turėtume stabilią verslo aplinką.

Per praėjusį dešimtmetį vidutinis darbo užmokestis šalyje augo apie 10 proc. per metus. Pasak N. Mačiulio, toks augimas – labai spartus, tačiau dabar jis lėtėja, ypač privačiame sektoriuje. Yra pramonės šakų, kur metinis augimas nebesiekia 5 proc.

„Tai rodo, kad esame atsimušę į tam tikras ribas. Pasiekus tokį lygį, sunku tikėtis, kad atlyginimai augs labiau nei didėja nominalus BVP, o jis didėja iki 5–6 proc. per metus. Taigi iki tokio lygio turėtų sulėtėti ir atlyginimų augimas. Vidutinį darbo užmokestį lemia ne tik rinkos dėsniai, ne tik privataus sektoriaus galimybės, bet ir tai, kaip valstybė nusprendžia didinti minimalų atlyginimą ir kiek didina viešojo sektoriaus algas. Yra paskaičiavimų, kad kitąmet minimalus atlyginimas galėtų augti 15 proc. Kai kam tai skamba neblogai, tačiau tai gali pavirsti į didesnį struktūrinį nedarbo lygį“, – dar viena prognoze dalijosi „Swedbank“ ekonomistas.

Ir N. Mačiulis, ir V. Šilinskas atkreipė dėmesį, kad ekonomikos augimą arba lėtėjimą lemia ir politikų sprendimai. Jeigu jie kuria verslui palankią aplinką, didėja tikimybė sulaukti investuotojų, tuomet mažėja socialinė atskirtis, kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau jei politikai, užuot taikę mokestines lengvatas, apkrauna verslą mokesčiais, investuotojai nenori tokioje aplinkoje investuoti ir tai atsiliepia ekonomikai.

Nemenką įtaką ekonomikai darys gyventojams suteikta galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos. N. Mačiulio teigimu, trumpuoju laikotarpiu ekonomikai tai bus naudinga, tačiau po dešimties, dvidešimties metų pajusime rimtų padarinių.

„Šiuo metu pensijų fonduose sukaupta apie 10 mlrd. eurų. Tos lėšos skirtos ateities poreikiams. Visos valstybės, matydamos, kad pensinio amžiaus gyventojų vis daugiau, o darbingo amžiaus žmonių vis mažiau, pereina prie kelių pakopų pensijų sistemos, nes kitaip, jei gyventojai patys nekaups, ateityje mokėti adekvačias pensijas vien iš to, kas surenkama iš dirbančiųjų, bus sudėtinga. Sprendimas leisti atsiimti sukauptas lėšas labai populiarus, bet tai prieštarauja atsakingam valstybės finansų valdymui ir atsakingam pensijų planavimui“, – antrosios pensijų pakopos svarbą paaiškino N. Mačiulis.

Jis pridūrė, kad nors, atsiėmus lėšas, vartojimas padidės ir tai bus naudinga ekonomikai, yra ir šalutinis efektas – gali išaugti infliacija.

Sprendimą leisti žmonėms atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas kritikuoja ir Investuotojų forumo vykdomasis direktorius V. Šilinskas. Jis tai vadina populistiniu sprendimu ir apgailestauja, kad nepasimokėme iš Estijos padarytos klaidos.

„Investuotojai iš politikų labiausiai ir bijo populistinių sprendimų, pažadų, kad sudėtingas problemas galima išspręsti paprastai. Tai atbaido investuotojus ir žmonės savo kailiu patiria, kad lengvo gyvenimo pažadai iš tiesų yra netiesa. Lietuviai uždirba ne tik savo darbu ir verslumu, bet ir investuodami – antroji pensijų pakopa visiems sudarė galimybę investuoti. Matome, kad artimiausiu metu žmonės iš investavimo uždirbs mažiau“, – apgailestauja V. Šilinskas.

Jo teigimu, Lietuvos sprendimai atbaido investicijas.

„Mes būsim mažiau turtingi, nei galėtume, jei turėtume stabilią verslo aplinką“, – sako ekspertas.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: