Daugiau apie tai kalbėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

– Sakyčiau, yra toks labai normalaus dydžio vakarėlis, nes tie 9 procentai nėra toli nuo to, kiek augo vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Jis per metus paaugo apie 8 procentus. Vidutinė senatvės pensija padidėjo 12 procentų, augo vaiko pinigai. Sakyčiau, pajamų augimas daugmaž atitinka išlaidavimą. Kol kas šiais metais problemų didelių nematyčiau.

– Tad kol kas gyventojai dar gali išlaidauti tame pačiame lygyje – tai nieko blogo.

– Tai labai normalus tempas.

– Vėl auga ir būsto pirkimai – net penktadaliu, palyginti su pernai. Kas čia nutiko? Čia nėra tiesiog toks paprastas išlaidavimas.

– Sugrįžkime į 2022–2023 metus, 2024 metų pirmą pusmetį, kai buvo nemažas nuosmukis būsto rinkoje, sandorių skaičius buvo kritęs iki 2015 metų lygio. Dabar turime tokį atšokimą, nes tie, kurie buvo sustabdę sprendimą pirkti dėl padidėjusių palūkanų, sumažėjus palūkanoms nuo praeitų metų vidurio, vėl sugrįžo į rinką. Aišku, tas atšokimas viršija lūkesčius, galvojome, kad bus mažesnis. Tos mažesnės palūkanos daro savo darbą, darosi šiek tiek neberamu, kaip bus toliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gyventojai kitais metais turės dar daug pinigų. Čia aš kalbu apie tai, kad žmonės gali išsiimti savo pinigus iš antrosios pensijų pakopos, o dar vyksta ir diskusijos apie tai, ar nereikėtų mažinti pradinio įnašo pirmajam būstui. Ar tada tas pavojus nebus dar didesnis?

– Tai būtų tiesioginis pavojus – čia tikrai reikia labai rimtai pagalvoti. Pensijų reforma yra priimta – čia nebepakeisi. Priminsiu, norima padaryti, kad pirmojo būsto pirkėjams pradinis įnašas būtų ne 15, o 10 procentų. Tai tikrai reiktų pagalvoti, ar kiti metai yra tas laikas, kai reiktų tą sumažinti, nes tikrai gali būti, kad tai dar labiau gali paskatinti jaunimą išsiimti lėšas iš pensijų fondo. Kaip jūs minėjote, galimybė atsiimti iš pensijų fondo, sumažintas pradinis įnašas, tą vakarėlį tai dar labiau didintų.

– Per kiek laiko rinka gali įkaisti, ar nėra pavojaus, kad ji gali sprogti? Jeigu taip nutiks, tikriausiai atgailauti teks visiems.

– Gal labai didelio to ir nebus. Skaičiuojame, kad didžioji dalis pinigų, kurie gali būti atsiimti iš pensijų fondo, bus iki dešimt tūkstančių eurų. Tai nėra kažkokie labai milžiniški pinigai. Tačiau taip, kiti metai gali būti dar vieni tokio pakankamai stipraus aktyvumo metai NT rinkoje. Kuo dažniausiai pasireiškia aktyvumas? Didėjančiomis kainomis. Rizika, kad kitais metais kainų augimas gali būti dar ir spartesnis, yra nemaža.

Tadas Povilauskas / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Jūsų banko duomenimis, lietuviai išlaidauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką jie ten perka?

– Kadangi žiūrėjome vasarą – čia yra pagrinde kelionės. Matome, daugiausia buvo išlaidaujama Italijoje, Ispanijoje – tose šalyse, kur augimas 8–10 proc. Iš esmės, panašiai, kiek augo pajamos, tiek daugiau buvo išlaidaujama. Aišku, kai kuriose šalyse daugiau, kai kuriose, pavyzdžiui, Graikijoje, Kroatijoje, smuko. Panašu, kad mažiau buvo keliaujama.

– Daugiausia išlaidaujama atostogoms, bet jie ten perka ir nekilnojamojo turto. Klausimas – ar čia perkama kaip investicija, o gal čia karo baimė?

– Manau, kad yra ir tas, ir tas. Yra žodis diversifikacija. Jeigu žmogus turi daugiau pinigų, jis tą antrą ar trečią būstą perka turbūt Ispanijoje ar kažkur kitur, bet vėlgi tai susiję, aišku, ir su grėsme. Jeigu mes kaip šalis turtingėjame ir turtingų žmonių daugėja, tai yra normalu. Žiūrėkite, vokiečiai, švedai – daug kas turi antrus būstus kitose šalyse.

– Kai kalbama apie tą turtingąją Lietuvą, visada kalbama apie tą Lietuvą, kuri gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir jiems būna tikrai sudėtinga sudurti galą su galu. Ar tai, tarkime, nerodo, kad būtent ta skurdžioji Lietuva didėja, kai turtingųjų galbūt yra tik saujelė?

– Ne, pastaruoju metu, jeigu žiūrėsime, tas atotrūkis, sakyčiau, yra pakankamai stabilus. Sakyti, kad turtingi turtingėja, mažesnes pajamas turintys darosi skurdesni – to nėra. Stabilizavimas yra. Vėlgi yra tam tikros priemonės: minimali mėnesio alga, pensija. Žiūrint į kitus metus, turbūt irgi tam tikro optimizmo tiems žmonėms yra. Sakyčiau, situacija nėra blogėjanti.