„Nors viešai kalbama, kad EK nustatant finansavimo vokus valstybėms narėms atsižvelgė į prašymą vienodinti išmokas, vis dėlto neaišku, nei kokiu laipsniu, nei kokiais terminais, nei ar apskritai į tai atsižvelgta“, – ketvirtadienį pranešime teigė  ministras. 

Jis tikisi, kad galimai didesnės tiesioginės išmokos nesumažins Lietuvai skirtų lėšų kaimo plėtrai.

„Kai finansavimas rodomas viena eilute, o dar ir kartu su Sanglaudos politikos lėšomis, sunku įvertinti. Tikimės, kad EK artimiausiu metu pateiks konkrečius skaičius, leisiančius įvertinti, ar kalbos atitinka veiksmus“, – pridūrė ministras.

I. Hofmanas žada, kad derybose su EK Lietuvos prioritetas bus tiesioginės išmokos: „Šio prioriteto Lietuva laikysis ir toliau.“

Pasak jo, taip pat neaišku, ar EK atsižvelgė į kai kurių šalių reikalavimą  skirti papildomą finansavimą ES rytinio pasienio regionams.

I. Hofmano teigimu, kyla klausimų ir dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimą siūloma mažinti apie 20 proc., palyginti su 2021–2027 metais.

„Sunku suprasti, kai esamame geopolitiniame kontekste nuolat pabrėžiama apsirūpinimo maistu svarba, bet siūloma mažinti finansavimą. Tai – nesusipratimas. Lėšų apkarpymas gali neigiamai paveikti maisto gamybą, didinti maisto kainas ir vesti į kaimo vietovių plėtros stagnaciją“, – sakė ministras. 

ES 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos pirminiame variante Lietuvai numatyta 14,2 mlrd. eurų.