Krizės paradoksas
Energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis Hormuzo reikšmę aiškina skaičiais: per šį sąsiaurį kasdien praplaukia apie 20–25 proc. pasaulyje suvartojamos naftos – maždaug 20 mln. barelių per dieną. Pasak jo, tai prilygtų 3 kv. km ežerui, pripiltam 1 m gylio naftos. Toks ežeras kasdien iškeliauja tanklaiviais.
Anot M. Jablonskio, kai nafta brangsta, vieni patenkinti, nes jų rezervai pabrango, o kitiems tenka galvoti, ką daryti, kad priklausomybė nuo vieno tiekimo kelio neparklupdytų visos ekonomikos. Europa tarsi sako: „Gerai, dar vienas signalas vengti iškastinio kuro.“
Žaidimą keičianti direktyva
Kaip pranešime žiniasklaidai aiškina M. Jablonskis, ES turi įrankį, kuris leidžia šią krizę paversti proga. Tai atnaujinta atsinaujinančiosios energetikos direktyva, vadinama RED III. Teisininko teigimu, RED III dar labiau pakėlė ambiciją mažinti taršą, ypač transporto sektoriuje, kuriame Europa labiausiai priklausoma nuo naftos. Tačiau svarbiausia – direktyva pripažino, kad tikslai vien tik popieriuje neveiks, jei leidimų išdavimas ir projektų derinimas užtrunka metų metus.
Būtent todėl RED III numato pagreitintą procesą: valstybės turi pažymėti teritorijas, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių plėtra galėtų vykti sparčiau – ten, kur yra tinklo pajėgumų ir nėra jautriausių saugomų teritorijų. Tokiose zonose leidimų išdavimas turėtų tapti aiškiu procesu su terminais.
„Sausumoje tikslas – vėjo elektrinės statybos leidimus išduoti per dvejus metus, o jūroje – per trejus, nes jūriniai tyrimai ir derinimai sudėtingesni. Lietuvoje RED III jau pradėta įgyvendinti: valstybės narės turėjo parengti pagreitintos plėtros planus ir žemėlapius“, – sako energetikos teisės ekspertas.
Vis dėlto M. Jablonskis atkreipia dėmesį, kad balandžio 23 d., regis, buvo žengta atgal pakeičiant Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymą.
„Žemės sklypų savininkai vėl turės galimybę išreikšti savo valią dėl iki 2025 m. liepos 13 d. jiems pateiktos informacijos apie iki tol planuotas vėjo elektrines. Projektų plėtotojai turės pakartotinai informuoti žemės savininkus, jei šis įstatymas neatsidurs Konstituciniame Teisme, nes įstatymo galia turi būti nukreipta į ateitį, o 2026 m. įstatymo grįžtamoji galia į 2025 m. neleidžiama“, – pranešime situaciją aiškina teisininkas.
Naujas požiūris
Vienas jautriausių atsinaujinančiosios energetikos stabdžių Europoje – aplinkosauginiai ginčai, ypač susiję su paukščių apsauga. M. Jablonskis priminė, kad neretai projektai užstringa dėl pareigos atlikti itin plačius tyrimus.
RED III čia įneša naują požiūrį: pripažįstama, kad statant ir eksploatuojant vėjo ar kitus atsinaujinančiosios energijos įrenginius retkarčiais gali žūti ar būti sutrikdomos saugomos rūšys. Tačiau jei projektas taiko tinkamas poveikio mažinimo priemones, vykdo stebėseną, o prireikus imamasi papildomų priemonių, toks saugomų rūšių nužudymas ar sutrikdymas neturi būti laikomas tyčiniu.
„Tai nėra kvietimas ignoruoti gamtą – tai bandymas išvengti situacijos, kai vien dėl formalaus nulinės rizikos reikalavimo sustoja visos investicijos. Paprastai kalbant – Europa pasakė, kad aplinkosauga turi būti protinga, o ne paralyžiuojanti“, – teigia M. Jablonskis.
Kodėl dabar?
Anot M. Jablonskio, be krizės reformos dažniausiai nejuda. Kai kainos šokinėja, politikai, verslas ir visuomenė staiga ima labai greitai suprasti, kodėl energijos nepriklausomybė nėra vien graži deklaracija. Eksperto vertinimu, Persų įlankos krizė sudavė reputacinį smūgį tradiciniams iškastinio kuro tiekėjams – ne todėl, kad naftos nebėra, o todėl, kad paaiškėjo jų pažeidžiamumas ir nepasirengimas šalių gynybai. Kai tiekėjas atrodo nepatikimas, atsiranda natūralus poreikis diversifikuoti.
„Štai kodėl Europa ir Lietuva turi pasinaudoti susiklosčiusia situacija trimis kryptimis: pagreitinti leidimų išdavimo procedūras realiai, o ne deklaratyviai – tam ir yra RED III; investuoti į vietinę gamybą ir technologijas, kad energijos saugumas reikštų mažiau importo ir daugiau kontrolės, ir užtikrinti, kad projektai būtų plėtojami skaidriai, nes greitis be pasitikėjimo visuomenėje tampa priežastimi stabdyti, o ne spartinti“, – dėsto M. Jablonskis.
Vartotojams svarbus klausimas: ar tai atsispindėtų sąskaitose ir kada? M. Jablonskio manymu, atsispindėtų, bet ne per naktį.
„Pigesnė ir stabilesnė energija atsiranda tada, kai vietinės gamybos dalis yra pakankama, o infrastruktūra ir reguliavimas leidžia ją greitai prijungti. RED III esmė būtent ir yra tempas, o Persų įlankos karas patvirtina priežastį, kodėl tempas yra svarbus“, – dėsto teisininkas.
Jis apibendrina: Europa ir toliau sieks mažinti priklausomybę, o direktyvos logika jau pagrįsta ne tik statybomis, bet ir gamybos bei įrangos perkėlimu arčiau namų, kad europiečiai mažiau kentėtų nuo importo.
„Jei šiandien atrodo, kad kažkur toli vykstanti krizė mums nedaro įtakos, verta prisiminti: kai siauras sąsiauris sustoja, brangsta visas pasaulis. Kai Europa paspartina vėją, saulę ir kitus atsinaujinančiuosius išteklius, ji apsidraudžia nuo tokio šoko. Šį kartą proga yra labai aiški. Klausimas tik vienas: ar ja pasinaudosime, kol dar nevėlu, ar vėl lauksime kito „guzo“, – svarstymais dalijasi M. Jablonskis.
Naujausi komentarai