I. ŠIMONYTĖ: DĖL ELEKTROS GAMINTOJŲ PELNŲ PASIDALIJIMO REIKĖS TARTIS SU ŠVEDIJA

Europos Komisijai (EK) siūlant Lietuvai  susigrąžinti dalį pigiai elektrą gaminančių ir eksportuojančių šalių „viršpelnių“ pagal dvišales sutartis, Lietuva dėl to pirmiausia turėtų tartis su Švedija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Jeigu šitas sprendimas bus priimtas, turi būti įsipareigojimai dalintis (nenumatytąsias pajamas – BNS) su valstybėmis narėmis tarpusavyje, jeigu kažkuri šalis ar jos vartotojai išveža iš esmės savo mokamas sumas į kitą valstybę narę“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Jeigu sprendimas bus priimtas, reikės tartis dėl to su kitomis valstybėmis narėmis. Mūsų atveju – pirmiausia su Švedija“, – pridūrė premjerė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigiamai vertina Europos Komisijos (EK) siūlymą pigiai elektrą gaminančioms ir ją brangiai parduodančioms įmonėms „viršpelniais“ pasidalinti su šalimis, importuojančiomis daugiau elektros negu pagamina, pasirašant dvišales sutartis.

„Yra gerų naujienų, vakar išėjęs reglamentas, kuriame labai aiškus straipsnis, kuris sako, kad su tomis šalimis, (...) kurios importuoja daugiau elektros negu pagamina, šalys, iš kurių ateina elektra, privalo sudaryti sutartis iki gruodžio 1 dienos“, – opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje ketvirtadienį sakė ministras.

„Tai yra pasiekimas ir daug žmonių dirba prie to, kad tai taptų realybe“, – pridūrė D. Kreivys.

Ministras vėliau ketvirtadienį BNS teigė negalintis pasakyti, kokia dalis „viršpelnių“ tektų Lietuvai – pasak jo, tai paaiškėtų parengus jų paskirstymo principus ir atlikus skaičiavimus.

„Dabar nei sumų, nei iš kur, nepasakysiu. Dar ir tiksliai nėra aišku, kas tai skaičiuos – ar tai skaičiuos elektros birža „Nord Pool“, ar reguliatoriai. Tie dalykai dar turės išaiškėti ir būti išaiškinti. Tuomet, kai bus tiksliai sudėlioti principai, kas, kaip ir kur, mes tuos skaičius ir turėsime“, – BNS sakė D. Kreivys. 

Jis taip pat teigė, kad dėl „viršpelnių“ pasidalijimo pirmiausia reikėtų tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros. Visgi jis neatmetė, jog gali tekti kalbėti ir su kitomis regiono valstybėmis.

„Turbūt žiūrim, iš kur srautai eina – dalis iš Estijos, Suomijos. Rinka yra dinamiška ir matytume, iš kur tie srautai juda. Aišku, didžiausias srautas per „NordBalt“ ateina iš Švedijos“, – sakė D. Kreivys.

Trečiadienį EK pateikė naujus pasiūlymus, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Tarp pasiūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, taip pat nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš  atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis.

Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK. Viena šalių, su kuria Lietuva galėtų pasirašyti tokią sutartį, būtų Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros.  

I. Šimonytė pakartojo, kad EK siūlymas perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius pakankamų generacijos pajėgumų neturinčiai Lietuvai nėra palankus.

„Tokioms šalims, kaip Lietuva ir dar gal porai šalių Europos Sąjungoje tai nėra sprendimas, ir mes tą labai aiškiai esame Europos Komisijai pasakę, kad tai nėra sprendimas, kadangi mes tokios generacijos tiesiog neturime., mes neturime iš ko šitą pelną išimti. Kadangi didelė dalis elektros yra importuota, vadinasi, tas pelnas iškeliauja kažkur į kitas šalis“, – teigė premjerė.

Tarp trečiadienį paskelbtų EK pasiūlymų neliko siūlymo įvesti dujų kainų lubas. D. Kreivys anksčiau ne kartą teigė, jog toks siūlymas Lietuvą tenkintų labiau, nes užtikrintų mažesnes elektros kainas tiek gyventojams, tiek verslui.

D. Kreivys ketvirtadienį BNS teigė tikįs, kad dujų kainų lubos atsiras tarp būsimų Komisijos siūlymų.

„Kol kas šito klausimo reglamente nėra, tačiau žinau, kad šalys narės labai aktyviai ir principingai reikalauja dujų lubų. Matysime, kas bus, ir kaip Komisija toliau reaguos,(...) tikiuosi, kad Komisija išeis ir su šiuo pasiūlymu“, – teigė energetikos ministras.

Pasak V. Sinkevičiaus, apie dujų kainų lubas kaip vieną galimų sprendimų Komisijoje vis dar diskutuojama.

Dėl EK pasiūlymų galutinį sprendimą priims už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai rugsėjo 30 dieną.