Vis tik, žiedinės ekonomikos ekspertai mano, jog siūlymas vertas dėmesio, o dabartinė taros surinkimo sistema tikrai turi potencialo plėstis.

R. Vainienė: atsirastų techninių problemų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad šiuo metui šalyje yra parinktas optimalus užstato sistemos modelis, o jį pakeitus gali nukentėti dabar veikiantis atliekų tvarkymo modelis, sugriūti visa jo architektūra.

„Ne veltui visi važiuoja į Lietuvą pasimokyti, kaip įgyvendinti užstato sistemą, nes pas mus yra parinktas optimalus modelis. Į depozito sistemą yra įtrauktos tos pakuotės, kurioms ji yra tinkamiausia. Stiklo ir kitos pakuotės ir dabar yra tvarkomos. Iš rūšiavimo konteinerių „varpelių“ sistemos išėmus dalį pakuotės, griūtų visa architektūra ir jos visos nešančios konstrukcijos. Atrodo, kad čia mažas patobulinimas, o juo tu gali sugriauti dvi pakuočių atliekų tvarkymo sistemas“, – Eltai sakė R. Vainienė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad europiniame reglamente dėl užstato sistemos kalbama tik apie plastiką ir metalines pakuotes, o stiklo ten, anot prekybininkų atstovės, nėra.

„Tai reiškia, kad Europos mastu yra pripažįstama, kad stiklui ar  kažkokioms mišriai kombinuotoms pakuotėms tvarkyti užstato sistema nėra pati efektyviausia“, – sako R. Vainienė.

Bandant įgyvendinti pasiūlytą modelį, ji mato galimų techninių problemų ir įgyvendinimo sunkumų.

„Kalbant iš mūsų prekybininkų pozicijos galiu pasakyti, kad prekybos vieta yra prekybos vieta, o ne sąvartynas. Galime tik labai abstrakčiai vertinti iniciatyvą, nes dar nėra registruoto projekto. Bet pagal tai, kaip dabar nuskambėjo, susidaro įspūdis, kad šalia parduotuvės atsirastų šiukšlių konteineriai. Tai yra tiesiog konceptualiai nederantis dalykas“, – sako R. Vainienė.

Ji akcentuoja, kad šiuo metu nėra, pavyzdžiui, šampano, viskio buteliams pritaikytų konteinerių.

„Taromatas priima stiklą, tačiau jeigu ten norėtume įdėti viskio, džino, šampano ar kitokius butelius, tai ne visą stiklą jis sutraiško. Jeigu tu nori nuskristi į Mėnulį, tai tau sako, kad nėra tokių galimybių. Nėra sukurta tokių taromatų“, – akcentavo R. Vainienė.

Jos nuomone, viskas gali atrodyti kaip tarybinės stiklo taros supirktuvės.

„Tai nėra šiuolaikiška, tai nėra estetiška. Sanitarijos, higienos požiūriu tai nėra efektyvu, nes būtų ir kvapai ir taip toliau“, – sako R. Vainienė.

G. Didžiokas: nesuprantama, kodėl alkoholio tara nedalyvauja sistemoje

Sultis ir natūralią beržų sulą gaminančios įmonės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas savo ruožtu sako, kad pasiūlytas reguliavimas jos nepaliestų, nes įmonė jau dalyvauja užstato sistemoje. Tačiau jam keista ir nesuprantama, kodėl į sistemą vis dar nėra neįtraukti degtinės, vyno, konjako, viskio ar brendžio buteliai.

„Sulčių ir gėrimų stiklo, plastikinė PET ir kita pakuotė dalyvauja depozito sistemoje. Tačiau man nesuprantama, kodėl, sakykime, tokia silpniausia arba pakankamai maža verslo dalis dalyvauja šioje sistemoje, ją išlaiko, moka gana nemažus administravimo mokesčius, o tie, kurie uždirba didžiulius pelnus, pardavinėja alkoholį, nedalyvauja toje sistemoje. Alkoholio gaminių kainos ir pardavėjų pelnai yra patys didžiausi, bet jie nei vieno cento nesumoka už tų pakuočių sutvarkymą. Mums ant sulčių butelio 10 centų už depozitą tai yra dideli pinigai, o 10 centų ant viskio, kuris kainuoja 40 eurų, tai yra niekas“ – Eltai sakė G. Didžiokas.

Jo nuomone, įtraukus alkoholį į depozito sistemą, būtų ir aplinkosauginė nauda.

„Manau, kad visi buteliai iš visų pakampių būti sunešti ir priduoti į perdirbimą“, – mano G. Didžiokas.

D. Tracevičius: užstato sistema turi potencialo plėstis

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius mano, kad dabartinė užstato sistema yra sėkminga ir turi daug potencialo plėstis.

„Kitaip sakant, tai kas gerai veikia, išnaudokime ir plėskime. Tokių pavyzdžių yra ne vienas ir ne du pasaulyje. Ryškiausia yra Suomija, kuri visus gėrimus, esančius stikle, irgi įtraukė į užstato sistemą ir pasiekė įstabių rezultatų su labai nedidele kaina“, – sakė jis Eltai.

Įtraukus alkoholio tarą į užstato sistemą, jo nuomone, susikurtų modelis, tenkinantis piliečių lūkesčius.

D. Tracevičius pastebi, kad tų gėrimų pakuotės, kurios nėra įtrauktos į užstato sistemą, vis dar patenka į aplinką.

„Manau, kad tai yra ne tik aplinkosauginis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Jeigu tas stiklas yra prarandamas, tai reiškia, kad reikia gaminti naują, o tai yra labai energijai imlus procesas, kuriam naudojamos dujos. Beje, kai kurių kitų gėrimų pakuotės keliauja užsuktais ratais ir tai yra fantastinis žiedinės ekonomikos pavyzdys. Jei pavyktų daugiau pakuočių įtraukti į  užstato sistemą, manau, laimėtų visi“, – sakė D.Tracevičius.

Kaip ELTA jau skelbė, prasidėjus rudens sesijai Seimo narys T. Tomilinas ketina registruoti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, siūlančias į jau beveik 10 metų Lietuvoje veikiančią užstato sistemą įtraukti ir alkoholio tarą.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narį T. Tomiliną inicijuoti projektą paskatino tai, kad Lietuvoje sėkmingai veikia depozito sistema, kurią gyventojai vertina palankiai ir ragina ją plėsti.

„Todėl siūlau plėsti vienkartinių ir daugkartinių taros pakuočių surinkimą, į sistemą įtraukiant konservuotų maisto produktų bei kitų gėrimų pakuotes. Ypatingai tai aktualu stiklo taros atveju, nes šių pakuočių konteinerinėje sistemoje surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas lyginant su tomis, kurios įtrauktos į užstato sistemą“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Siekiant suteikti verslui daugiau laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, parlamentaras ketina siūlyti, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2027 ar net nuo 2028 metų.