Daugelio gyvenimus sustabdęs karantinas kaip niekada buvo darbingas ir pelningas baldų gamintojams ir pardavėjams, praneša LNK.

„Aš didžiausią dėmesį skiriu patogumui, bet jei kokybiškas daiktas, tai ir brangesnis“, – samprotavo žurnalistų kalbinta moteris. „Galvojame įrenginėti butą, tai nežinau... Mes iš užsienio grįžę, tai mums kainos taip – pusiau“, – sakė kita moteris.

O paklausta, ar neapsimoka labiau vežti baldų iš užsienio, ji pridūrė, kad užsienyje pigiau. „Reikia, tai ir perkame. Aišku, brangu“, – atviravo dar viena pašnekovė.

„Mes labai dažnai neperkame, perkame dabar, tai matome kainas dabar, o pastoviai gi nesidomime. Mes įperkame, nes neperkame ten, kur mums per brangu“, – sakė kalbinta šeima.

Įkurtuvės dabar brangesnės nei prieš karantiną – stipriai išaugo ne tik būsto kainos – pabrango ir baldai. „Vartojimas yra vis dar aukštame lygyje ir kol kas nematome netgi, kad jis stabilizuotųsi kažkurioje riboje. Jis toliau auga. Žaliavų gamintojams, mūsų partneriams, įtaką daro tai, kad jie nespėja taip greitai adaptuotis prie padidėjusios paklausos“, – teigė „Vilniaus baldų“ pirkimų vadovas Mindaugas Švaronas.

Baldų kainos, pasak baldininkų, didėti pradėjo prieš metus. Jie tai sieja su išaugusia paklausa. Daugelis žmonių darbo vietas įsirengdavo namuose arba per karantiną kraustėsi gyventi į sodybas. Taigi, darė remontus, pirko baldus – baldus brangino ir sienų uždarymas.

„Dėl pandemijos ir dėl kai kurių rinkų – kai kurios užsidariusios, kai kurios veikia su skirtingais apribojimais, tai jaučiame, kad logistikos grandinės visame pasaulyje yra šiek tiek sutrūkinėjusios ir tikrai kai kurių produktų pristatymai užtrunka“, – teigė „Ikea“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Renata Dantė.

Medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų atstovai sako, kad baldų kainai nemažai įtakos turėjo ir augantys atlyginimai. „Ta tendencija yra – brangsta viskas: darbo jėga, energija. Tiesiog taip yra“, – kalbėjo Lietuvos medienos asociacijos vadovas Raimundas Beinortas.

Baldų ieškantys gali atsidurti ir tokioje situacijoje, kai nusprendę plačiai atverti piniginę, reikiamo baldo neranda nei parduotuvėje, nei sandėlyje. „Visi girdėjome apie plieną, kurio rinkoje tikrai stigo. Taip pat tam tikrų baldinių medžiagų kartas nuo karto irgi jaučiame trūkumą. Tai mums irgi trukdo efektyviai gaminti“, – atviravo „Vilniaus baldų“ pirkimų vadovas.

Brangsta ne tik Lietuvoje pagaminti baldai. „Turbūt didžiausią įtaką turėjo parolono, klijuotos faneros, medžio drožlių plokštės ir masyvo brangimas. Brango nuo 20 proc. iki kelių kartų“, – teigė „Kauno baldų“ direktorius Tomas Mauricas.

Medžiagų brangimas baldų kainą padidino 10 proc. Baldininkai sako, kad kainos dar kyla, tačiau artimiausiu metu turėtų stabilizuotis.

Medžiagų brangimas baldų kainą padidino 10 proc. Baldininkai sako, kad kainos dar kyla, tačiau artimiausiu metu turėtų stabilizuotis. „Situacija Kinijoje dėl transporto – konteinerių trūkumas, tai iššaukia daug didesnę tų konteinerių kainą. Medžiagos, kurios atvežamos iš Kinijos, – konkrečiai mūsų atveju – furnitūra ir tekstilė – jos vis dar turi tendenciją brangti“, – vardijo jis.

„Turėtų susigulėti paklausos bumas – ir žaliavų, ir galutinių produktų rinkoje“, – svarstė Lietuvos medienos asociacijos vadovas.

Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per karantiną žmonės graibstė naujas kėdes, sofas ir kitus baldus. Beveik dešimt kartų daugiau pagaminta kėdžių. Žmonės tiesiog šlavė įvairias sofas, kušetes bei tachtas – paklausūs buvo ir metaliniai baldai. Statistika rodo, kad baldų gamybą kai kurios įmonės po pirmosios pandemijos bangos net padvigubino.