Vertina situaciją

„Norime atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus darbuotojus, į tuos, kurie labai stipriai priartėja prie pensinio amžiaus“, – Seime teigė I. Ruginienė.

„Mūsų tyrimai rodo, kad devyni mėnesiai, kuriuos dabar garantuoja nedarbo draudimas, kartais yra per mažai susirasti darbą“, – pridūrė ministrė.

Tačiau ji iš karto nepaaiškino, kiek tokiems žmonėms planuojama pratęsti išmokos mokėjimą ir kokiomis sąlygomis. I. Ruginienė vėliau teigė, kad nedarbo išmokos ikipensinio amžiaus – 60–65 metų – žmonėms galėtų būti mokamos 3–5 mėnesiais ilgiau.

„Gali būti dvylika, (iš viso) keturiolika mėnesių. Skaičiuojame ir vertiname visas alternatyvas, kiek galima pailginti (išmokos mokėjimo) laikotarpį ikipensinio amžiaus žmonėms“, – dėstė ministrė.

„Galbūt bus galima ir dar anksčiau (mokėti išmokas žmonėms iki 60 metų)“, – pridūrė I. Ruginienė.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė nedarbo išmoka 2024 m. gruodį siekė 595 eurus – 12 proc. daugiau nei prieš metus, o ją gavo 83,2 tūkst. žmonių – 5,1 tūkst. daugiau.

Vidutines pajamas uždirbusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais išmoka kompensavo 78 proc. jo atlyginimo.

Sudėtingiausia situacija kaimiškose vietovėse – 70–80 proc. ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, jie dar 5–15 metų turėtų būti aktyvūs darbo rinkoje.

Kas penktas – ilgalaikis

Užimtumo tarnyba (UžT) šią savaitę paskelbė, kad kas penktas oficialus bedarbis Lietuvoje – ilgalaikis. Sausio mėnesio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 4,4 proc. mažiau nei prieš metus.

UžT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė sakė, kad ilgalaikio nedarbo rodiklis pastaraisiais metais mažai kito, jo tendencijos išliko panašios.

„Sudėtingiausia situacija kaimiškose vietovėse – 70–80 proc. ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, jie dar 5–15 metų turėtų būti aktyvūs darbo rinkoje“, – pranešime teigė G. Sinkevičė.

Pagal išsilavinimą vyrauja žema ilgalaikių bedarbių kvalifikacija – daugiau nei trečdalis (30 proc.) jų neturi jokio profesinio pasirengimo, o turinčių aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą – 19 proc.

Dominuoja vyresni

Didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.), iš jų penktadalis yra vyresni nei 60 metų (6,5 tūkst.), o mažiausią dalį sudaro jaunimas iki 29 metų (8,8 proc.).

Tarpininkaujant UžT, į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 m. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą.

Daugiausia ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų (37 proc.), Ignalinos (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo (po 9 proc.) savivaldybėse.