Trumpuoju laikotarpiu, sako I. Laursas, tokia taktika suveikia, tačiau ilguoju – ryškėja priešingas rezultatas.

„Labai daug ekonomistų kelia principinį klausimą: ar ėjimas aukštesnių mokesčių keliu yra geriausias iš variantų. Ir Europa, ir visas pasaulis turi labai daug įrodymų, kad šalis, kuri pasirenka turėti platesnę mokesčių bazę, iš esmės taip stabdo ekonomiką. O sulėtėjus ekonomikai, mokesčių surinkimas galiausiai mažėja“, – sako investuotojas.

Jo teigimu, ekonomika sulėtėja ganėtinai greitai – per vienus, dvejus, trejus metus. Taigi valstybė galiausiai patiria dvigubus neigiamus padarinius.

„Tą patį kelią praėjo Estija, Latvija“, – priduria I. Laursas.

Jis pastebi, kad šalys, kurios surenka mažiausiai mokesčių, tokios kaip Airija arba Šveicarija, yra pačios turtingiausios šalys, o tos, kurios linksta prie aukštesnių mokesčių, tokios kaip Prancūzija, klesti mažiau.

„Pavyzdžiai rodo, kad mokesčių augimas ganėtinai skaudus ekonomikai“, – teigia „Nexture Ventures“ vadovas.

Lietuva šiuo metu, sako jis, yra kryžkelėje – surenkamų mokesčių dydis nėra nei didžiausias, nei mažiausias Europoje. Esminis klausimas, kur bus einama toliau – mokesčiai didės ar mažės.

Pasisakantys už mokesčių didinimą argumentuoja, kad taip bus surenkama daugiau lėšų viešosioms paslaugoms, kurių gyventojai nori nemokamai, – sveikatos apsaugai, švietimui, o taip pat – ir šiuo metu itin aktualiai gynybai.

Man neramu, kad sprendimus priimantys žmonės mąsto trumparegiškai.

I. Laursas pasaulį, kuriame viskas nemokama, vadina utopija, ir primena, kad tokiu keliu jau bandė eiti Sovietų Sąjunga.

„Man atrodo, kad europiečiai, einantys tokiu socializmo keliu, dar nėra ragavę Sovietų Sąjungos. Lietuva jau yra ragavusi socializmo. Norėdamas visko nemokamai galų gale gauni tai, kad jau nieko nebesinori. Mes, kaip šalis, jau gerai žinome, kas yra nemokama medicina ir šešių valandų eilės norint kažką nusipirkti“, – svarsto investuotojas.

Jo nuomone, kelias į „viską nemokamai“ yra kelias į stagnaciją.

„Man atrodo, kad ir Lietuva, ir Europa, ir pasaulis turi pakankamai įrodymų, kad kelias į stagnaciją veda prie silpnumo, silpnumas veda prie griūties, griūtis – prie anarchijos. Anarchija kurį laiką krato ir paskui vis tiek grįžtama prie liberalizmo“, – liberalizmas, sako jis, kol kas yra ekonomiškai stipriausias modelis.

Mokesčių sistemą jis lygina su žaidimu šachmatais ir pabrėžia, kad geras šachmatininkas mąsto penkiais žingsniais į priekį. Lygiai taip „į priekį“ turėtų mąstyti ir tie, kurie priima sprendimus dėl mokesčių.

„Politikai mąsto tam tikrais ciklais, kad juos vėl išrinktų. Mokesčių pakėlimas trumpuoju laikotarpiu veda prie laikino skaičių pagerėjimo. Tai yra spąstai, reikia įvertinti ir antrą žingsnį. Man neramu, kad sprendimus priimantys žmonės mąsto trumparegiškai – kad kitas ketvirtis ar kiti metai atrodys gražiai. Neįvertinama, kas bus po dvejų, ketverių, kas – po dešimties metų“, – sako I. Laursas.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: