Informacinių technologijų milžinė IBM stiprina savo pozicijas Lietuvoje ir kuria mokslinių tyrimų centrą. Šį projektą, kuriam šalies valdžia žada šimtus milijonų, lydi ir abejonės, ir euforija.

Centrą statysime mes

Vakar Vyriausybė ir JAV bendrovė IBM pasirašė sutartį dėl mokslinių tyrimų centro Lietuvoje steigimo. Pagal susitarimą Lietuva įsipareigojo įsteigti centrą ir per artimiausius penkerius metus skirti apie 210 mln. litų.

"Lietuva kiekvienais metais iš biudžeto ir ES lėšų planuoja skirti apie 42 mln. litų. Pats centras skolinsis iš bankų, tačiau bus bendras krepšelis. Tiek pat investuoja ir IBM", – ketvirtadienį po to, kai buvo pasirašyta sutartis, kalbėjo ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tačiau pasigirdo nuogąstavimų, kad IBM tiesiogiai į kuriamą tyrimų centrą apskritai neinvestuos ir net nebus jo akcininkė. Apie tai gana aptakiai kalbėjo ir JAV bendrovės atstovai.

"Investicijos bus daromos įvairiomis formomis, ne tik piniginėmis lėšomis. Įsipareigojome skirti lėšas, išteklius, darbuotojus penkerių metų laikotarpiui", – į klausimą, kokia forma bendrovė prisidės prie centro kūrimo, atsakė "IBM Research Partnerships" viceprezidentas Thomas Reevesas.

Dalysis tyrimų rezultatais

Ministro pirmininko spaudos tarnyba taip pat patvirtino, jog penkerių metų jungtinės veiklos sutartyje numatoma, kad Lietuvos IBM tyrimų centrą steigs ir jo akcininkės bus Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos, o JAV bendrovė prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe ir pasidalys jau turimais tam tikrų tyrimų duomenimis. Belieka tikėtis, kad šis projektas netruks tik penkerius metus.

Lietuva ir IBM įsipareigojo lygiomis teisėmis naudotis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę – patentus, licencijas, prototipus, produktus ir kt. Iki šiol užsienio aukštųjų technologijų bendrovių užsakymu atliktų tyrimų nuosavybė priklausė tik toms įmonėms.

Abi šalys ketina bendradarbiauti nanotechnologijų, gamtos mokslų ir sveikatos srityse. IBM kuria ir vysto kompiuterines sistemas, programinę ir tinklų įrangą, duomenų kaupyklas, mikroelektroniką.

Tikisi grąžos

Nors iš skylėto šalies biudžeto sunkmečiu teks sukrapštyti nemenką sumą, valdžia džiaugiasi naujais investuotojais ir tikisi, kad įdėti pinigai greitai sugrįš. Mat IBM jau 17 metų iš eilės pirmauja pasaulyje pagal įregistruojamų patentų skaičių. Vien pernai šios bendrovės išradėjai gavo 4914 patentų.

"Tikimės, kad jau per artimiausius metus Lietuvos mokslininkų įregistruojamų patentų skaičius padidės bent 10 kartų", – vylėsi ministras.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, šimtus pasaulinio lygio mokslininkų turinti Lietuva su ES lėšomis mokslui kasmet skiria maždaug po 700 mln. litų. Iš viso fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams per pastaruosius penkerius metus Lietuva išleido 2,6 mlrd. litų. Tačiau per tą patį laiką įregistruoti vos 36 europiniai patentai.

"Kiekvienais metais mokslinei veiklai finansuoti vien iš nacionalinio biudžeto skiriama po 200 mln. litų. Mūsų mokslininkai ne mažiau nei krepšininkai yra nusipelnę mūsų visų pasididžiavimo. Tačiau per 20 nepriklausomybės metų taip ir neišmokome mokslinių tyrimų rezultatų paversti pinigais – inovacijomis, licencijomis ir patentais. Europinių patentų skaičius milijonui Lietuvos gyventojų tesiekia 3,2. Tuo metu ES vidurkis yra beveik 115. Tikimės, kad su IBM pagalba kitąmet įregistruoti apie 150 tarptautinių patentų", – kalbėjo premjeras.

Centre dirbs lietuviai

Lietuvos mokslininkai tyrimų centre dirbs su IBM specialistais. Pagal sutartį bendruose Lietuvos ir IBM mokslinių tyrimų projektuose iš pradžių dirbs kiek daugiau nei 20 Lietuvos mokslininkų iš keturių universitetų – Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų (į kurį susijungė Kauno medicinos universitetas ir Veterinarijos akademija), Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų – bei Fizikos instituto. Tyrimų centras turėtų pasitelkti mokslininkus ir iš Santariškių bei Kauno klinikų.

Susitarime taip pat numatyta, kad mūsų šalies mokslo darbuotojai turės galimybę dirbti ir stažuotis kitąmet Šveicarijoje ketinamame atidaryti nanotechnologijų centre bei IBM laboratorijose Haifoje ir JAV.

Viešojoje erdvėje pasklido įtarimų, kad taip iš Lietuvos gali nutekėti gabiausi ir daugiausia pasiekę mokslininkai, nes užsienyje jiems bus sukurtos geresnės darbo sąlygos ir mokami didesni atlyginimai. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas nanotechnologijų specialistas Sigitas Tamulevičius sakė, kad taip gali kalbėti tik asmenys, nesusipažinę su dabartinėmis realijomis ir mokslininkų mobilumu.

"Mokslininkų pasirinkimo nenulems viena ar kita bendrovė. Sienų dabar nebėra, ypač mokslui. Mūsų žmonės yra kvalifikuoti ir vertinami, kad nuvažiavę kone į bet kurią šalį galėtų rasti darbo", – sakė S.Tamulevičius.

Anot jo, tai, kad Lietuva susidomėjo tokia bendrovė kaip IBM, šaliai duos tik pliusų. Mokslininkas paneigė ir pasklidusius nuogąstavimus apie galimą lietuvių išnaudojimą.

"Verslas yra verslas. Darbo jėgos kaina visiems labai svarbi, tačiau jei matysiu, kad siūlomas atlyginimas manęs netenkina, ten ir nedirbsiu. Bet jeigu juos (IBM – red. past.) iš tikrųjų domina mūsų patirtis ir tyrimų rezultatai, atitinkamos darbo sąlygos taip pat bus sukurtos", – įsitikinęs S.Tamulevičius.

Mokslininkai sveikina

Neoficialiais duomenimis, valstybės valdoma įmonė Lietuvos IBM tyrimų centras iš IBM kasmet turėtų pirkti paslaugų už 27 mln. litų. Dabar nei valdžiai, nei šalies verslui mokslininkų paslaugų už tokią sumą nereikia. Tačiau mokslininkai tikina, kad poreikis atsiras.

"Tokios įmonės kaip IBM yra orientuotos į tyrimus, kurių rezultatus galima panaudoti gamyboje. Lietuvoje to iki šiol beveik nebuvo. Tad ir mokslininkų paslaugų perkama mažiau. Dabar investicijos ir tyrimai bus kryptingesni. Konkrečių sumų negaliu įvardyti, bet noriu pasakyti, kad jei Vyriausybė daro tokias investicijas ir suranda bendrą kalbą su IBM, ateityje galime tikėtis puikių bendradarbiavimo vaisių. Naudos gautume ne tik iš naujų žinių ar patentų, bet galbūt ši bendrovė kada nors Lietuvoje atidarys ir savo gamyklą", – svarstė KTU atstovas.

Vakar pasirašyta bendradarbiavimo sutartis džiugina ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkus.

VU mokslo reikalų prorektoriaus profesoriaus Jūro Banio teigimu, šis susitarimas padarys mūsų šalį matomą pasaulyje savo laimėjimais aukštųjų technologijų srityse: "Kuo daugiau tokių susitarimų bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje, tuo greičiau Lietuva turės savų Nobelio premijos laimėtojų."