„Investuok Lietuvoje“: krizė – geras laikas transformuoti ekonomiką | Diena.lt

„INVESTUOK LIETUVOJE“: KRIZĖ – GERAS LAIKAS TRANSFORMUOTI EKONOMIKĄ

Daugybę iššūkių sukėlusi koronaviruso krizė Lietuvai sukūrė ir unikalią galimybę transformuoti ekonomiką. Tačiau tam reikia tinkamai įsisavinti naujų Europos Sąjungos finansinių instrumentų lėšas, skirtas paspartinti Europos atsigavimą po pandemijos, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Pasak Manto Katino, jei Lietuva neįgyvendins būtinų struktūrinių reformų, šalis gali pamiršti apie išsivysčiusioms Vakarų Europos šalims prilygstantį gyvenimo lygį.

„Lietuva atėjo į tą etapą, kai beveik viską, ką buvo lengva pakeisti, jau pakeitėme. Arba bent jau nemažą dalį. Ir dabartiniai mūsų siūlomi pokyčiai yra labai sudėtingi kompleksiniu požiūriu. Mums nebėra galimybės atsitraukti. Nėra jokių prielaidų, kad Lietuva taps kaip Švedija arba Danija, jeigu ji nesugeba peržengti per tą Rubikoną – susitvarkyti švietimą ir inovacijų ekosistemą“, – BNS sakė M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ numatė keturias pagrindines europinių lėšų investavimo kryptis – švietimą, inovacijų skatinimą, viešojo sektoriaus stiprinimą bei augimo skatinimą regionuose. Agentūros teigimu, jei struktūrinės reformos nebus įgyvendintos, Lietuvai artimiausias dešimtmetis gali tapti ekonominės stagnacijos laikotarpiu.

M. Katinas taip pat pabrėžia, kad norint, jog ES investicijos duotų transformacinį efektą ekonomikai, svarbu turėti konkrečias idėjas ir skaičiavimus, kokią grąžą šios investicijos atneš. Be to, anot jo, atlikus siūlomas investicijas į infrastruktūrą, mokslinio potencialo didinimą ir švietimą, rezultatų galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Agentūra pažymi – ekonomikos augimo sėkmės istorijas sukūrusios valstybės spartų proveržį sukūrė būtent tada, kai pasaulyje susidarydavo unikalios galimybės. Tačiau tam reikalinga aiški ir nuosekliai įgyvendinama ekonomikos augimo strategija.

Inertiška švietimo sistema

„Investuok Lietuvoje“ teigia, kad inertiška, tinkamų specialistų neparuošianti švietimo sistema yra serganti – mokymo turinys nėra aktualus mokiniams, jie negauna suvokimo, kad mokantis fizikos, chemijos ar matematikos galima ir kurti, ir gerai uždirbti.

Pasak M. Katino, šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino, kurio neišlaikė kone kas trečias abiturientas, rezultatai rodo sistemines problemas Lietuvos švietime.

Švietimo srityje neįvyko daugybė pokyčių, kurie būtini, kad sistema atsistotų nuo galvos ant kojų.

„Švietimo srityje neįvyko daugybė pokyčių, kurie būtini, kad sistema atsistotų nuo galvos ant kojų. (...) Duomenys rodo, kad tiksliųjų mokslų mokytojų amžius yra virš 50, nauji vaikai nebestoja studijuoti pedagogikos tiksliųjų mokslų srityse. Tai reiškia, kad matematikoje toliau ritamės nuo kalno ir neaišku kada mes pradėsime lipti į jį“, – sakė M. Katinas.

Pasak agentūros vadovo, aukštojo mokslo sistema taip pat nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius, o profesinis mokymas nėra modernus ir nesuteikia paklausių įgūdžių.

Anot M. Katino, norint pastatyti švietimo sistemą „ant kojų“, būtina įgyvendinti holistinę gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos kūrybiškumo ugdymo ir matematikos (STEAM) įgūdžių stiprinimo programą,

„Reikia pakeisti ugdymo turinį, mokyklose įrengti modernias laboratorijas, padėti paruošti ir padėti mokytojams taikyti naujus ugdymo metodus. (...) Reikia įdiegti visą sisteminį pokytį, įskaitant bazinius dalykus – matematiką reikia ugdyti maksimaliai personalizuotai, galbūt skelti klasę į dvi dalis, nes 26-iems vaikams labai sunku sekti vienu lygiu“, – aiškino M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, ketvirtajai pramonės revoliucijai – Pramonei 4.0 – taip pat privalu ruošti ir modernizuoti profesinio mokymo sistemą.

Žemas inovacijų potencialas

Problemos švietimo sistemoje, mažas mokslinis potencialas, istoriškai paveldėta ūkio struktūra ir sudėtinga prieiga prie finansų lemia Lietuvos atsilikimą nuo pirmaujančių Vakarų Europos valstybių inovacijų srityje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuva į inovacijų – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) – vystymą 2019 metais investavo 0,88 proc. BVP, kas yra gerokai mažiau, nei EBPO vidurkis. Be to, pastaruosius keletą metų MTEP skiriama BVP dalis stabiliai mažėjo – dar 2015 metais šalis šiai sričiai skyrė daugiau nei 1 proc. BVP.

Anot M. Katino, norint didinti inovacijų potencialą, valstybei būtina įsivardyti prioritetinius ekonomikos sektorius ir didinti jų pažangumą.

„Mūsų siūlymas yra įsivardinti kryptis – viena yra pramonė, kita yra informacinės technologijos, trečioji – biotechnologijų akseleravimas, tai yra trūkstama dalis dabartinėje ekosistemoje“, – sakė jis.

Norint pasiekti proveržį inovacijose, „Investuok Lietuvoje“ teigimu, būtina į vieną inovacijų skatinimo ir vystymo agentūrą konsoliduoti inovacijų politiką įgyvendinančias institucijas – Mokslo inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), Lietuvos inovacijų centrą ir Lietuvos mokslo tarybą. Be to, norint pagerinti inovacijų potencialą, taip pat itin svarbu gerinti mokslinį potencialą.

„Lietuvoje pramonės dalis BVP yra viena didžiausių ES, apie 19 proc. Tačiau kur yra pramonės 4.0 mokslinių tyrimų centras? Jis atrodytų panašiai, kaip gyvybės mokslų centras, ten būtų bent 200 mokslininkų“, – sakė jis.

„Taip pat yra svarstytinas medicinos technologijų tyrimų centras. Jis negali būti, kaip dabar kartais suvokiama, iš 20 mokslinių darbuotojų. Tai turi būti tarptautiniu lygiu, kiekine prasme svarbi institucija. Tiek dydžiu, tiek darbuotojų skaičiumi jis turi būti tokio lygio, kad būtų tarptautinis žaidėjas“, – kalbėjo M. Katinas.

Sergantis viešasis sektorius

„Investuok Lietuvoje“ perspėja, kad norint į ekonomiką įlieti beprecedentį pinigų srautą, Lietuvai yra būtina turėti stiprias viešojo sektoriaus, kuriam dabar dažnai trūksta ir kompetencijų, ir motyvacijos, institucijas.

„Jeigu valstybė nori 10 mlrd. eurų išleisti į tam tikrus pokyčius, jų negali atlikti valstybės tarnybos žmonės, kurių kompetencijos yra labai žemos, visiškai nusilpusios, fragmentuotos, nemotyvuotos, jų IT bazė, įranga ir biurai yra seni“, – perspėjo M. Katinas.

„Neatliepus šito poreikio, mes nesugebėsime įgyvendinti reformų ir nesugebėsime išleisti struktūrinių fondų pinigų taip, kad jie sukurtų tvarų pokytį“, – pridūrė jis.

Anot agentūros, Lietuvos progresą ypač riboja menkas valstybės dėmesys ekonomikos politikai svarbiose srityse – švietime ir inovacijose.

„Norint pakeisti šį sektorių, reikia atlikti visą sprendimų kompleksą – pakelti viešojo sektoriaus vadovų atlyginimus, pakeisti viešojo sektoriaus atlyginimų sistemas, saugant jas, bet tuo pat metu leidžiant svarbiems, kompetentingiems ekspertams mokėti tiek, kiek jie rinkoje verti“, – pabrėžė M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ sako, kad būtina stiprinti Nacionalinę švietimo agentūrą, kuri taptų visos švietimo sistemos kompetencijų centru, turėtų išvystytas švietimo stebėsenos, vertinimo bei analizės funkcijas.

„Kol valstybė nesukurs galimybės švietimo agentūrai pasamdyti nors 5-10 labai aukštos kompetencijos žmonių, mes bandysime spręsti švietimo problemą ir niekas nepasikeis“, – teigė M. Katinas.

Taip pat, anot agentūros, viešojo valdymo srityse, kuriose Lietuvai reikalingi esminiai pokyčiai, reikia sukurti stiprius institucinius kompetencijų centrus su žmogiškaisiais ištekliais, duomenų analizės ir technologiniais pajėgumais, galimybėmis įgyvendinti pilotinius projektus.

Be to, „Investuok Lietuvoje“ siūlo sukurti nepriklausomą reguliavimo priežiūros agentūrą, kuri styebėtų teisės aktus, tarp kurių yra investicinei aplinkai, inovacijoms poveikį darantys dokumentai.

Regionų atskirtis

„Investuok Lietuvoje“ pabrėžia didelę atskirtį tarp gyventojų pajamų Vilniuje, Kaune ir regionuose. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Vilniaus apskrityje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis sudarė 144,8 proc. šalies vidurkio, tuo metu Marijampolės, Utenos ar Tauragės apskrityse šis rodiklis nesiekė net 60 proc.

Lietuva niekaip negali išvystyti savo ekonomikos, jeigu vystys tik miestą, ar du miestus, arba transformaciniame poveikyje dalyvaus 5 proc. visuomenės.

Pasak agentūros, modelis, paremtas vien tik Vilniaus ekonomikos augimu, nėra tvarus, o regionų ekonominį vystymąsi apsunkina neefektyvus regionų plėtros valdymas. Be to, regionuose trūksta verslo poreikius atitinkančių teritorijų, sklypų ir pastatų, kurie yra būtini norint būti pasirengusiems priimti verslo investicijas.

„Lietuva niekaip negali išvystyti savo ekonomikos, jeigu vystys tik miestą, ar du miestus, arba transformaciniame poveikyje dalyvaus 5 proc. visuomenės. Mūsų valstybės geografinis modelis reikalauja, kad ekonomika augtų tam tikruose valstybės poliuose, regionuose, nes priešingu atveju augimas bus netvarus ir sukurs netolygumų“, – kalbėjo M. Katinas.

Anot „Investuok Lietuvoje“, šalis neskiria pakankamai dėmesio ekonominę plėtrą regionuose skatinantiems veiksmams, o didžioji dalis lėšų buvo nukreipta į miestų viešųjų erdvių atnaujinimą, viešųjų paslaugų ir jų teikimui aktualios infrastruktūros plėtrą, darnaus judumo planų rengimą ir įgyvendinimą.

Agentūros teigimu, būtina toliau siekti įtvirtinti regionų tarybų galimybę priimti strateginius sprendimus regiono mastu ir suteikti joms atsakomybę už tolimesnį regiono vystymąsi. Taip pat būtina išgryninti ir stiprinti regionų specializacijas ir integruoti jas į nacionalinio lygmens planavimą ir numatytoms kryptims skirti reikiamą finansavimą.

Galiausiai, „Investuok Lietuvoje“ teigia, kad regionams būtina užtikrinti investicijoms pritraukti reikalingos infrastruktūros vystymą ir geresnį susisiekimą oru su tikslinėmis rinkomis.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Aha

Krizė geras laikas iš bėdos ištiktųjų atimti paskutinius grašius.

Komentas

Kraustitis is Lietuvos kuo skubiau... Nera nei vilties nei ateities... nera ko prarasti... Politikai - deb il ai parsidave anglo-saksams, prievartauja zmones mokesciais, deb il ine politika...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS