Lietuvos bankui atlikus keturių komercinių bankų ir penkių užsienio bankų filialų apklausą, keturios finansų įstaigos pripažino, kad karantino metu griežtino skolinimą įmonėms, būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų.

Aiškėja, kad verslo skolinimosi perspektyvos ir toliau nepagerės. Ypač dideli išbandymai laukia komercinio nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų, nes reikšmingai sumažėjo paklausa. Pesimizmo netrūksta ir dėl būsto rinkos, nes bankų atstovai nurodė pastebintys kainų disbalansą.

Kitaip nei 2008-aisiais

Apklausa atlikta birželio mėnesį (tada buvo atšauktas ir karantinas). Apklausos respondentai – vadovaujamąsias pareigas paskolų teikimo padaliniuose einantys bankų darbuotojai. Lietuvos bankas jų prašė atsakyti, kaip per 2020 m. antrąjį ketvirtį pasikeitė bankų skolinimo veikla, o kai kuriais klausimais siekta išsiaiškinti bankų atstovų lūkesčius dėl kreditavimo standartų ir paskolų paklausos kitimo per artimiausius tris mėnesius.

Pasak Lietuvos banko atstovų, apklausos rezultatų apžvalgoje pateikiama apibendrinta respondentų nuomonė ir ji nebūtinai parodo oficialią bankų, taip pat ir Lietuvos banko ar jo tarnautojų poziciją ir vertinimus.

"Apklausos rezultatai rodo, kad dėl pandemijos išaugus neužtikrintumui keletas bankų šiek tiek griežtino skolinimo standartus ir atsargiau teikė paskolas, tačiau situacija reikšmingai skiriasi nuo ankstesnės finansų krizės, kurios metu paskolų teikimo standartus sparčiai griežtino visi bankai", – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.

Pasak jos, antrąjį ketvirtį buvo stebimi ir skolinimo sąlygų pokyčiai – COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2020 m. antrąjį ketvirtį, skolinimo įmonėms ir namų ūkiams standartai griežtėjo. Bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, t.y. vienu banku mažiau nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino pusė atsakiusiųjų – dviem bankais daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Trečiąjį šių metų ketvirtį bankai neketino keisti paskolų teikimo namų ūkiams standartų, o skolinimo įmonėms standartus griežtinti žadėjo vienas bankas. Analizuojamu laikotarpiu griežtėjo ir bendros skolinimo įmonėms sąlygos – jas griežtinę nurodė trečdalis apklaustųjų (trys bankai). Dažniausiai buvo mažinamas paskolos arba kredito linijos dydis, griežtinami užstato reikalavimai ir didinama paskolos marža (nors vienas bankas nurodė ją mažinęs). Du bankai teigė griežtinę ir bendras būsto paskolų teikimo sąlygas – dažniausiai buvo griežtinami užstato reikalavimai ir taikomi kiti apribojimai, tačiau marža didinama nebuvo, o vienas bankas nurodė ją mažinęs.

Pusė įmonių jaučia ribojimus

Lietuvos bankas atliko ir kitą apklausą – įmonių. Ir teiravosi, kaip pasikeitė kredito įstaigų teikiamos finansavimo sąlygos dėl COVID-19. Kaip ir 2019 m., šiemet pusė apklaustų įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Tai ypač jaučia vidutinės ir pramonės, prekybos bei paslaugų įmonės (atitinkamai 55, 49, 51 ir 54 proc.)

Pasak centrinio šalies banko, panašų kaip ir pernai kredito rizikos vertinimą rodo ir gana stabilus atmestų paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo skaičius mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kita vertus, didelių įmonių segmente atmestų paraiškų dalis šiemet padidėjo iki 19 proc. (14 proc. per metus). Pagal veiklas atmetimų skaičiai keitėsi nevienodai. Statybų ir paslaugų sektoriuose atmetimų per metus sumažėjo atitinkamai 8 ir 15 proc., o pramonės ir prekybos sektoriuose padaugėjo atitinkamai 14 ir 25 proc. Pramonės įmonių, kurios finansines lėšas daugiausia naudoja įrenginiams įsigyti, teigimu, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažniausiai nemotyvavo, o prekybos sektoriuje svarbi atmetimo priežastis buvo ir bendros ekonominės padėties vertinimas.

Pasak verslininkų, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja, o net pusei prašymų teikėjų bankai nesiteikia nieko paaiškinti.

Praėjusių metų Lietuvos banko tyrimo duomenimis, šalyje verslo kreditavimo sąlygos jau tuo metu buvo gerokai pablogėjusios. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos yra visiškai arba iš dalies apribotos. Pasak verslininkų, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja, o net pusei prašymų teikėjų bankai nesiteikia nieko paaiškinti.

Perspektyvūs tik žemės ūkis ir gamyba

Komercinių bankų paskolų teikimo padalinių vadovų teigimu, nors ekonominė padėtis ir Lietuvoje, ir užsienyje prastėjo, daugumos įmonių finansinė būklė birželio mėnesį dar nebuvo vertinama blogai, reikšmingai suprastėjo tik viešbučių ir restoranų veiklas vykdančių įmonių vertinimas. Palankiausiai buvo vertinamos mažiausiai pandemijos paveiktas veiklas – žemės ūkio, miškininkystės ir gamybos – vykdančios įmonės, o apskritai daugumos įmonių būklė buvo vertinama kaip gera arba vidutinė.

Vertinant įmonių būklę išskirtas viešbučių ir restoranų segmentas – dauguma teigė, kad šių įmonių būklė yra bloga arba labai bloga (atitinkamai trys ir keturi bankai). Vis dėlto lūkesčiai dėl įmonių būklės yra suprastėję, o daugiausia neigiamų vertinimų sulaukė transporto, viešbučių ir restoranų, statybos, NT ir gamybos veiklą vykdančios įmonės – daugiau kaip pusė bankų nurodė, kad šių įmonių būklė blogėja. Namų ūkių būklę dauguma bankų vertino kaip vidutinę, o trys bankai mano, kad jų būklė blogės.

Daugiau kaip pusė bankų nurodė pastebėję, kad mažėja konkurencija dėl skolinimo transporto, statybos, viešbučių ir restoranų bei NT įmonėms. Dauguma finansininkų tikisi, kad skolinant šiam verslui bus mažiau konkuruojama ir trečiąjį šių metų ketvirtį, bet pusė atsakiusiųjų (keturi bankai) mano, kad konkurencija didės skolinant žemės ūkio ir gamybos įmonėms. Analogiška padėtis stebima ir dėl skolinimo ribojimo daliai sektorių – visi bankai ribojo skolinimą viešbučių ir restoranų, daugiau kaip pusė – NT ir transporto, o trečdalis – statybos veiklą vykdančioms įmonėms. Buvo nurodoma pagrindinė skolinimo ribojimo priežastis – dėl COVID-19 pandemijos suprastėjusi bendra ekonominė padėtis.

Pesimizmas dėl NT

Apklausa atskleidė, kad prasidėjus pandemijai reikšmingai suprastėjo lūkesčiai dėl NT kainų augimo ir padaugėjo įžvelgiančiųjų disbalansą komercinio NT rinkoje. Didžiausio kainų kritimo per artimiausius metus tikimasi komercinio NT segmente – visi bankai sutiko, kad kainos kris, o didžioji dauguma tikisi susitraukimo iki 10 proc. Gyvenamojo NT rinkoje lūkesčiai prastesni dėl senos statybos būsto segmente, tačiau ir senos, ir naujos statybos atveju daugiau kaip pusė bankų (penki) mano, kad kainos arba nekris, arba kris iki 5 proc.

Penki bankai taip pat nurodė NT rinkoje pastebintys disbalansą, o komercinio NT segmente ši dalis, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 40 proc. Komercinio NT rinkoje dažniau įžvelgiamas paklausos disbalansas, o gyvenamojo NT – kainų lygio disbalansas.

Beje, Registrų centro turima informacija bankų būgštavimus patvirtina. Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius siekė 77,7 tūkst. – 7,5 proc. mažiau nei pernai tuo metu (83,9 tūkst.). Šiemet visoje šalyje įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų – 15 proc. mažiau nei pernai sausį–rugpjūtį.