Išvados dėl Finansų ministerijos ekonominių prognozių: scenarijus atsargus | Diena.lt

IŠVADOS DĖL FINANSŲ MINISTERIJOS EKONOMINIŲ PROGNOZIŲ: SCENARIJUS ATSARGUS

Seime trečiadienį Audito ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdžiuose bus svarstomas Finansų ministerijos pristatytas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2019-2022 m. ir Valstybės kontrolės išvados dėl jo.

Kaip pažymima Valstybės kontrolės išvadose, neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje ir išliekantis neigiamas išorės rizikos veiksnių balansas lemia šių metų Lietuvos ūkio raidos peržiūrą lėtėjimo kryptimi, o dėl lėčiau augančios išorės paklausos mažinamos eksporto ir importo augimo šiemet projekcijos.

Vidaus paklausa ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu, lemiančiu Lietuvos ekonomikos augimą. Didėjantis šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, šiemet padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, vaiko pinigai, nedarbo išmokos, indeksuojamos pensijos ir dėl to išaugsiančios disponuojamos pajamos bus pagrindiniai veiksniai, skatinantys privataus vartojimo augimą.

Fiskalinės institucijos patvirtintų projekcijų 2018 m. ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtų faktinių šių rodiklių skirtumų Valstybės kontrolės analizė atskleidė, kad Finansų ministerijos parengti scenarijai buvo atsargūs ir atitiko ES Tarybos direktyvos dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms nuostatas.

Kaip ELTA jau rašė, Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.

Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.

Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.

Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.

Vasarį paskelbtose Europos Komisijos (EK) žiemos prognozėse numatoma, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos raida 2019 m. sulėtės nuo 0,2 procentinio punkto iki 0,8 p. p., palyginti su techninėmis prielaidomis, naudotomis sudarant 2018 m. rudens ekonominės raidos scenarijų. Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą.

Finansų ministerijos duomenimis, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (53,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs organinių chemijos produktų (41,5 proc.), žalios naftos (3,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,6 proc., importas padidėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų - 3,1 proc.

Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje - numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. - 4,4 proc., 2021-2022 m. - po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po 2018 m. Finansų ministerijos rudens ekonominės raidos scenarijaus paskelbimo tarptautinės institucijos jau kelis kartus mažino tiek pasaulio ekonomikos, tiek pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos rinkos - ES ekonomikos - perspektyvas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS