ĮVARDIJO, KAS TRUKDO PAJUSTI REALŲ DARBO PAJAMŲ AUGIMĄ

Darbo pajamos toliau auga, tačiau mažiau nei kainos. „Sodra“ skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų, arba 14 proc. Metinė infliacija liepos mėnesį priartėjo prie 22 proc. Kam labiausiai pasisekė ir kieno pajamos augo daugiausia, LNK kalbėjosi su „Sodros“ atstove Kristina Zitikyte.

– Kieno darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiai?

– Sparčiausiai didėjo įmonėse, kurios užsiėmė administracine ir aptarnavimo veikla: įdarbinimo įmonės, pastatų valymo, apsaugos tarnybos. Jose darbo pajamos padidėjo 16,5 proc. Apskritai, šioje ekonominėje veikloje vidutinės darbo pajamos vienos mažesnių, siekiančios apie 1 200 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Antroje vietoje – informacijos ir ryšių veikla, joje darbo pajamos augo daugiau nei 16 proc. Čia uždirbamos pajamos vienos didžiausių šalyje – apie 2 700 eurų. Skirtingos priežastys ir lems skirtingų ekonominių veiklų darbo pajamų augimą. Administracinėje ir aptarnavimo veikloje yra uždirbančių iki minimalios mėnesinės algos, matyt, daugiau sprendžiama, kaip konkuruoti su socialinėmis išmokomis. O informacijos ir ryšių veikloje darbo pajamos bus susijusios su konkurencija dėl specialistų ir tai darys spaudimą.

– Kieno pajamos augo mažiausiai?

– Visose ekonominėse veiklose vienu ar kitu tempu darbo pajamos kilstelėjo. Lėčiau augo sveikatos priežiūros ir socialinėje veikloje. Antrus metus iš eilės darbo pajamos šioje veikloje padidėjo apie 9 proc. Sparčiau jos augo 2020 m. pandemijos pradžios metais, kai medikams didinti atlyginimai, priedai dėl didesnio krūvio. Pastaraisiais metais po 9 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nors pajamos ir augo, deja, jos nekompensavo kainų augimo?

– Antrąjį ketvirtį matome, kad infliacija viršija darbo pajamų augimą. Skaičiuojame, kad birželį, jei darbo pajamos, atskaičiavus mokesčius, padidėjo 12 proc., metinė infliacija siekė 21 proc. Realų darbo pajamų augimą pajusti tai trukdo.

– Kaip darbo pajamos priklauso nuo regionų? Kuriems reikėtų labiausiai susirūpinti?

– Tarp regionų tendencijos išlikusios kaip ir anksčiau. Savivaldybėse, kuriose uždirbamos pačios didžiausios pajamos – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir jų rajonai, – apie 44 proc. darbo pajamos didesnės, nei kurie uždirba pačias mažiausias pajamas – Kalvarijos, Pagėgių savivaldybės, Šalčininkų, Skuodo, Kelmės. Jose darbo pajamos siekia apie 1 200 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Regionuose darbo pajamos mažesnės. Sparčiai augo didesniuose miestuose ir rajonuose.

– Kokios jaunimo darbo pajamos?

– Atsiskiria dvi grupės, ką mes laikome jaunimu. Yra asmenys iki 25-erių, jų darbo pajamos būna mažesnės nei Lietuvos vidurkis. Tačiau ir darbai sektoriuose, kur mažesnės darbo pajamos ir nereikalauja kvalifikacijos. Jaunimas nuo 26 iki 30, kai yra kompetencijų, jų pajamos apie 10 proc. didesnės nei šalies vidurkis. Tai nulemia daug priežasčių. Jaunimui didesnes pajamas padeda uždirbti tai, kad užaugama su didesnėmis kompetencijomis.

– Ar didėja darbuotojų skaičius darbo rinkoje?

– Per metus dirbančiųjų skaičius padidėja apie 3 proc. visoje šalyje. Veiklose, kur daugiausia dirbančiųjų – prekyba, apdirbamoji gamyba, – 2–3 proc. daugiau dirbančiųjų. Yra ekonominių veiklų, kur proveržis didesnis, pvz., apgyvendinimo ir maitinimo veikla, kur susidariusią situaciją galima vadinti popandeminiu efektu.

– Ar auga „Sodros“ pensininkų, motinystės, ligos išmokos?

– Socialinės išmokos gana sparčiai augo ir kartu su darbo užmokesčiu tikrai didėjo. Motinytės ir ligos išmokos išaugo 10–12 proc. Senatvės pensija – apie 16 proc. Augo nedarbo išmokos beveik 20 proc., tai susiję su minimalios mėnesinės algos didėjimu.