„Vienas iš reformos tikslų buvo mažinti išlygų skaičių, tačiau jos metu buvo padaryta dar viena išlyga. Šioje vietoje vėl neaišku, koks tikslas ir kokios pasekmės iš to bus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Šilinskas.

Pasak verslo atstovo, dėl to, kaip yra suformuluota minėtoji lengvata, ji numato mažesnius mokesčius ne žemės ūkio pajamoms, o tiesiog ūkininkais save vadinantiems asmenimis. V. Šilinsko teigimu, tai gali palikti vietos bet kokia veikla besiverčiantiems žmonėms mokėti mažesnius mokesčius.

„Kiek spėjau pasižiūrėti, tai ta mokestinė išimtis nėra padaryta pajamoms iš žemės ūkio veiklos, išimtis padaryta ūkininkams, o tai reiškia, kad visiems apsimokės tapti ūkininkams. Jei gerai suprantu, išlyga yra ūkininkui ir paskui verskis kokia nori veikla, bet tu esi ūkininkas ir tau mažesni mokesčiai. Turėsime daugiau ūkininkų Lietuvoje, galiu dėl to lažintis“, – tikino „Investors‘ Forum“ direktorius.

ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc.

Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.