Energetikos ministras sako, kad šilumos ūkio pertvarkos scenarijus, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė ir kuris numato „Lietuvos energijos“ dalyvavimą būsimų specialios paskirties įmonių kapitale, su juo nebuvo suderintas. Vyriausybės posėdyje balsuojant susilaikęs ministras teigia, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl kitokio pertvarkos scenarijaus.

Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, prieš Vyriausybės posėdį jam nebuvo pateiktas scenarijus, kuriam pritarta, nors premjeras Algirdas Butkevičius buvo žadėjęs tai padaryti.

„Nesu susipažinęs, nežinau informacijos, kaip tas bus padaryta, nebuvo pateikta. Nors prašiau premjero“, - trečiadienį BNS Seime sakė ministras.

Todėl, pasak jo, geriausiai situaciją gali paaiškinti pats premjeras ir jo patarėjai: „Nes jie, matyt, geriausiai yra įsigilinę, žino, kaip tą padarytų. Aš tos informacijos neturiu ir todėl nekomentuosiu“.

Ministras taip pat sakė, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl kitokio šilumos ūkio pertvarkos scenarijaus.

„Su premjeru buvome sutarę, kad toks Vyriausybės sprendimas bus, bet priimtas buvo kitoks sprendimas. Todėl nežinau, kaip tas bus padaryta“, - BNS pareiškė J.Neverovičius.  

BNS šaltinių teigimu, projekto derinimas vyko iki paskutinės minutės. Anot jų, J.Neverovičiui susilaikius dėl nuostatos, kuri numato, kad 51 proc. bendrovių akcijų valdytų „Lietuvos energija“, bendru sutarimu buvo priimtas protokolinis sprendimas. Anot šaltinių, nesutarimas buvo tik dėl šios nuostatos.

Premjero komanda ir Energetikos ministerija iki šiol nesutarė dėl valstybės dalyvavimo, investuojant į didžiųjų miestų šilumos ūkio atnaujinimą. Premjero aplinka siūlo atverti kelią sukurti dvi specialios paskirties bendroves, kurias kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.

Tačiau J.Neverovičius, pasak „Verslo žinių“, mano, kad toks sprendimas neišspręstų esminės - šilumos kainų vartotojams - problemos, o kurtų naują energetikos monopoliją. Anot jo, Kainų komisija pirmiausia turėtų ištirti, kiek galėtų kainuoti šilumos gamyba Vilniuje bei Kaune ir paskelbti ribines šilumos gamybos kainas, o atsižvelgusios į jas savivaldybės turėtų skelbti konkursus, kuriuose pretendentai konkuruotų, siūlydami žemiausias kainas.

Todėl J.Neverovičius nerėmė A.Butkevičiaus nuomonės, kad renkantis tolesnį Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio plėtros modelį, būtina kurti bazinio šilumos gamintojo statusą turinčias įmones, kuriose „Lietuvos energija“ turėtų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.