Be to, teigia Prezidentūros atstovas, NT mokestis būtų mokamas nuo tų pačių metų kai vyks ir savivaldos rinkimai, todėl politikai gali juo pasinaudoti siekiant rinkėjų palankumo.

„Paliekant savivaldai plačias galimybes spręsti pačiai, fiskalinės naudos to (NT mokesčio – BNS) įstatymo apskaičiuoti niekas negali ir tai yra viena iš didesnių problemų. Kaip ir galima problema yra tai, kad mokestis įsigalioja 2026 metais, mokėti reikės 2027 metais. Visi suprantame, kad tuo pat metu vyks ir savivaldos rinkimai, ir ta galimybė, kad mokesčio dydis tiesiogiai koreliuos su vienos ar kitos savivaldos tarybos narių noru būti išrinktiems dar vienai kadencijai, egzistuoja“, – LRT televizijai antradienį sakė F. Jansonas.

Čia yra tos rizikos, kurias privalės valstybė spręsti.

„Čia yra tos rizikos, kurias privalės valstybė spręsti“, – kalbėjo jis.

G. Paluckas pirmadienį sakė, jog Vyriausybė siūlys didesnes – 50 tūkst. eurų NT mokesčio grindis, tačiau dėl konkrečių jo ribų bei išimčių, atleidžiant kai kuriuos gyventojus nuo mokesčio, bus siūloma spręsti savivaldybėms.

F. Jansonas kalbėjo, kad Prezidentūra pasiūlytoms grindims pritaria, tačiau dėl NT mokesčio dar laukia „labai stipri diskusija“.

„Papildomas naujų galimybių savivaldai suteikimas suprantamas ir, be abejo, tie pavyzdžiai, kuo skiriasi savivaldybė Pakruojyje ar Kelmėje nuo savivaldybės Neringoje, yra suprantami, bet klausimų kol kas yra daugiau negu atsakymų“, – sakė Gitano Nausėdos patarėjas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį sakė, kad jei savivaldybės nenustatys naujų konkrečių mokesčio tarifų, jos naudos tuos, kuriuos patvirtins Vyriausybė ir Seimas.

Anksčiau Finansų ministerija siūlė 40 tūkst. eurų NT mokesčio grindis vienam asmeniui ir 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.