Vyresnės kartos japonai tikisi gyventi dar daug metų, o į kraują įaugę taupymo įpročiai neleidžia atsipalaiduoti prekybos centruose

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, per pasaulį nusirito „kūdikių bumo“ banga. Beveik du dešimtmečius trukęs procesas, kai bandyta iš dalies kompensuoti per karą patirtas aukas, neaplenkė ir Japonijos. Šiuo metu Tekančios saulės šalyje skaičiuojama daugiau nei 5 mln. darbininkų (t. y. 8,4 proc. šalies darbo jėgos), gimusių per „kūdikių bumą“. Vyriausioji karta, dabartiniai šešiasdešimtmečiai, jau sulaukė pensinio amžiaus, o vietos verslininkai susidūrė su netikėta problema – kaip priversti senjorus plačiau atverti savo pinigines?

Neturi kur dėti pinigų

Tokijo gyventojas Hisashi Negishi, išėjęs į pensiją, baigė išmokėti paskolą už namą, nusipirko 6 tūkst. JAV dolerių kainuojančią namų kino sistemą ir įsigijo naują automobilį. Jis mano, kad viso to jam užteks iki gyvenimo galo. Tačiau tai buvo prieš porą metų. Nuo tada H.Negishi neįsigijo jokių stambesnių pirkinių.
„Tikrai nėra nieko tokio, ką dar norėčiau nusipirkti. Ir nenumanau, kur galėčiau išleisti pinigus, kurių, kaip pensininkas, turiu nemažai sukaupęs“, – sakė 63 metų buvęs verslininkas.
Su tokia dilema susiduria dauguma Japonijos senjorų. Šalyje ieškoma sprendimų, ką daryti su greičiausiai pasaulyje senstančios visuomenės sukauptais pinigais. Šiemet pensininkų bus priskaičiuota gerokai daugiau nei ankstesniais metais, nes senjorų gretas pradėjo pildyti pirmieji per „kūdikių bumą“ gimę japonai.
H.Negishi sako, kad jis su žmona dabar turi daugiau pinigų negu kada nors anksčiau – už vaikų mokslą sumokėta seniai, už namą bankui irgi atsiskaityta. Kaip ir buvęs verslininkas, dauguma pensinio amžiaus sulaukusių japonų turbūt pirmą kartą gyvenime gali išlaidauti, kiek nori, tačiau piniginių atverti neskuba.

Kaip sudominti senjorus?

Tekančios saulės šalies prekybininkams nėra lengva prisivilioti „šviežiai iškeptų“ pensininkų. Dauguma jų atsargūs – viena akimi žiūri į ateitį ir tikisi nugyventi dar daug daug metų, o į kraują įaugę taupymo įpročiai neleidžia atsipalaiduoti prekybos centruose.
„Su senjorais nėra lengva“, – sako Nomuros tyrimų centro direktorius Yoshiaki Saito: „Jie nedaug išlaidauja, turi marias laiko rinktis ir apžiūrinėti prekes, o jei jiems nepatinka nusipirktas daiktas, dar ir nuolat skundžiasi.“
Iš tikrųjų, japonų visuomenės senėjimas buvo numatytas anksčiau, tad vietos kompanijos net kuria specialius produktus senjorams.
Geriausias to pavyzdys – kompiuterinių žaidimų kūrėjo „Nintendo“ produktas „Intelekto amžius“ („Brian Age“ – angl.). Protą lavinantis žaidimas kurtas vyresnės kartos atstovams, bet prie kompiuterių pritraukęs ir vaikus, ir jų senelius. Iš viso pasaulyje jau parduota 14 mln. žaidimo kopijų.
„Yra daug siūlymų kurti produktus senjorams, kurie padėtų atitolinti senatvę, ir pavyzdžiui, galėtų apsaugoti nuo Alzheimerio ligos“, – įsitikinęs vienos Japonijos sveikatos apsaugos įmonės prezidentas Williamas Hallas.

Gamintojų vilionės

Kitas pavyzdys – kosmetikos bendrovė „Kanebo“ sukūrė kosmetikos priemonių rinkinį, pažymėtą „50 +“. „Kanebo“ tikisi, kad šis prekės ženklas, skirtas penkiasdešimtmetėms ir vyresnėms moterims, 2010 m. atneš daugiau nei 85 mln. JAV dolerių pelno.
Technikos gamintojas „Fujitsu“ irgi pagalvojo apie senjorus ir sukūrė jiems lengviau valdomų mobiliųjų telefonų, kurie išsiskiria didesniais mygtukais ir geresne skambėjimo tonų garso kokybe ne itin prigirdintiems vartotojams.
Viena santechnikos bendrovė sukūrė prietaisą, pavadintą „Tualeto liftas“. Tai motorinis įrenginys, montuojamas tarp unitazo ir tualeto dangčio, paspaudus mygtuką, jis padeda pakilti ir atsistoti sunkiau senatvėje kojas valdantiems žmonėms.

Taupumas mažina pardavimą

Tačiau nors vyresniajai kartai verslas skiria nemažai dėmesio, tačiau dauguma lūkesčių atsimuša į realybės sieną. Technologijų kompanijos kuria vis naujus prietaisus, kurie palengvina gyvenimą senatvėje, tačiau sunku rasti rinkoje prigijusią specializuotą prekę.
Namų renovacijos, turto valdymo kompanijos ar tokių pramogų, kaip golfas, organizatoriai vis dar atkakliai ieško klientų ir laukia geresnių laikų. „Kūdikių bumo“ senjorai – viena jų vilčių. Tačiau faktas, kad Japonijoje mažėja gimstamumas, o kartu ir gyventojų skaičius, rodo rinkos silpnėjimą.
Automobilių gamintojas „Toyota“ gali girtis sėkme užsienyje, tačiau gimtinėje jų pardavimas per pastaruosius porą metų krito, kaip, beje, ir daugelio kitų Japonijos gamintojų automobilių. Tad nieko keista, kad didesnės kompanijos vis dažniau dairosi į kitas valstybes.
Tekančios saulės šalies tabako milžinas „Japan Tobacco“ dėl mažėjančio pelno buvo priverstas nusipirkti didžiausią užsienio konkurentą šalyje – britų tabako gamintoją „Gallaher“. O japonų aludariai „Kirin Holdings“ ir „Aeon“ irgi nusprendė investuoti užsienyje.

Paklausiausi kasdieniai reikmenys

Skaudžiausias smūgis veikiausiai bus suduotas prekybininkams mažmenininkams, kurie artimiausiu metu neteks „kūdikių bumo“ darbo jėgos, tačiau šis sektorius kuria naują strategiją. Pagrindinis jos tikslas – mažų įmonių ir prekybininkų susijungimas į didesnes kompanijas.
Pastaraisiais metais Japonijos verslas bando prisitaikyti prie senstančios visuomenės. Kai kuriose šalies vietovėse, kur dauguma gyventojų yra vyresnio amžiaus, parduotuvės siūlo įvairiausius plaukų dažus žilagalviams, skystį dantų protezams ar kapinių gėles – šios ir panašios prekės pardavinėjamos panašiai kaip pas mus daržovės prekybos centruose. Kai kuriose prekyvietėse yra zonų, skirtų vyresnės kartos atstovams pasėdėti ir pasikalbėti. Šie pirkėjai gali pasinaudoti ir masažo kėdėmis su šalia įtaisytais kraujospūdžio matavimo aparatais.
Kad ir koks didelis dėmesys būtų rodomas senoliams, japonų senjorai nelinkę išlaidauti – jie dažniausiai perka kasdien reikalingiausius daiktus. Tą iliustruoja batsiuvių lūkesčiai: tikimasi, kad specialiai senjorams siūtų batų porų kitąmet bus parduota pusę milijono daugiau nei šiemet.