KAI KURIEMS PREKYBININKAMS KARANTINAS ATNEŠĖ PELNO: PIRKTA DAUGIAU MAISTO
Registrų centro atlikta mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriaus įmonių pateiktų 2020 m. finansinių ataskaitų analizė atskleidė, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos iššūkių, praėję metai buvo sėkmingi mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriui. Pelningai dirbo trys iš keturių įmonių.
Paveikė apribojimai išvykti
"Maisto produktai yra viena iš pirmojo būtinumo prekių, todėl, net ir susidūręs su tam tikrais iššūkiais dėl įvestų karantino apribojimų, šis sektorius praėjusiais metais augo. Tam įtakos galėjo turėti tiek gyventojų pajamų dalis, skirta maisto produktams, kuri santykinai padidėjo, kadangi dėl apribojimų ar kurį laiką vyravusios nežinomybės dėl ateities žmonės išleido mažiau kitoms prekėms, pavyzdžiui, drabužiams ar avalynei, ar paslaugoms, pavyzdžiui, grožio procedūroms ar pramoginei veiklai. Lietuvos prekybos apyvartą praėjusiais metais galėjo auginti ir tai, kad dėl apribotų galimybių išvykti į užsienį, konkrečiai Lenkiją, gyventojai savo išlaidas maistui nukreipė vietiniams verslams", – tyrimą komentavo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Prekybos maisto produktais įmonių pateiktų finansinių ataskaitų analizė rodo, kad pernai, palyginti su 2019-aisiais, pardavimo pajamas augino du trečdaliai sektoriaus įmonių. Pelningai dirbo trys iš keturių šio sektoriaus įmonių, o nuostolių patyrė 26 proc. įmonių.
"Analizuojant sektoriaus įmones pagal dydį, t. y. vidutinį darbuotojų skaičių, galima išskirti vidutines įmones, turinčias nuo 50 iki 250 darbuotojų. Visos šios kategorijos įmonės 2020 m. dirbo pelningai ir net devynios iš dešimties skaičiavo didesnes apyvartas. Žvelgiant į didžiąsias sektoriaus įmones, turinčias daugiau kaip 250 darbuotojų, pastebima darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija – vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 75 proc. didžiųjų prekybinininkų. Mažos ir labai mažos sektoriaus įmonės atitiko bendras tendencijas – dauguma jų praėjusiais metais augino apyvartas ir dirbo pelningai", – sako P. Rudzkis.
Finansinių rezultatų analizė atlikta remiantis bendrovių Registrų centrui iki birželio 15 d. pateiktomis ataskaitomis (analizuota 450 įmonių), įtraukiant bendroves, kurios pagrindine savo veikla yra nurodžiusios vieną iš šių sričių: mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse, kita maisto produktų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse.
Rūta Vainienė: Lietuvos mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės dalis yra viena didžiausių visame Baltijos regione. / Butauto Barausko nuotr.
Prekybos įnašas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) iniciatyva viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP pirmą sykį atliktas šio sektoriaus įnašo į Lietuvos ekonomiką tyrimas atskleidė, kad mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės dalis šalies ekonomikoje yra viena didžiausių visame Baltijos regione ir didesnė už ES vidurkį.
10,5 proc. – tiek visos šalyje sukuriamos pridėtinės vertės siekia nuo mažmeninės prekybos priklausantis pridėtinės vertės įnašas į šalies ekonomiką.
"Įprastai statistika mums atskleidžia tik keletą mažmeninės prekybos rodiklių: apyvartą, įmonių ar parduotuvių skaičių, pelningumą. Gilesni verslo statistikos duomenys dažniausiai pateikiami kartu su gretimais sektoriais – didmenine prekyba, transporto priemonių remontu. Mes norėjome pamatyti kuo aiškesnį ir detalesnį būtent mažmeninės prekybos paveikslą ir pamatuoti šio sektoriaus įnašą į ekonomiką", – teigė LPĮA direktorė Rūta Vainienė.
Tyrimas atskleidė, kad mažmeninės prekybos sukuriama pridėtinė vertė sudaro 6,8 proc. visos Lietuvoje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Panašiai tiek sukuria nekilnojamojo turto sektorius, vos daugiau kuria didmeninė prekyba ar sausumos transportas (8,3–8,4 proc.), o daugumos kitų veiklų kuriama vertė Lietuvoje yra mažesnė.
"Šis skaičius – 6,8 proc. – paremtas mažmeninės prekybos maržomis, t. y. iš apyvartos atėmus prekių įsigijimo savikainą. Paprastai, skaičiuojant kitų sektorių pridėtinę vertę, remiamasi apyvartomis. Prekyba – vienintelė šaka, kurios pridėtinė vertė skaičiuojama atėmus reikšmingą pardavimo pajamų dalį", – atkreipė dėmesį R. Vainienė.
Svarbūs ekonomikai
Lietuvos mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės dalis yra viena didžiausių visame Baltijos regione. Didesnę vertės dalį savo šalies ekonomikai kuria tik Lenkijos prekybininkai (8,1 proc.).
LPĮA ekspertų teigimu, išties bendras mažmeninės prekybos įnašas į pridėtinę vertę yra dar didesnis. Remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, pagal sąnaudų-produkcijos modelį apskaičiuotos sąsajos parodė, kad tiesiogiai nuo mažmeninės prekybos priklausančio verslo sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekia dar apie 2,4 proc.
"Tai reiškia, kad nuo mažmeninės prekybos priklausantis pridėtinės vertės įnašas į šalies ekonomiką siekia bent 10,5 proc. visos šalyje sukuriamos pridėtinės vertės. Ir šis skaičius visiškai nepaliečia apyvartų masto, t. y. to, kokiai daliai produkcijos mažmena padeda patekti iš gamintojų į vartotojų rankas", – komentavo R. Vainienė.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.18 komentarai -
DMN inf.0 komentarai -
11 komentarai
Užtai