Shutterstock nuotr.

KAINŲ ANALIZĖ: PIGIAUSIŲ MAISTO PRODUKTŲ KREPŠELIS IR VĖL PABRANGO

2019-09-05 09:12
Kornelija Mykolaitytė, ELTA

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis šalies parduotuvėse rugpjūtį buvo 7,1 proc. (arba 3,60 euro) brangesnis nei metų pradžioje, rodo kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ atlikta kainų analizė.

Pagal pranešimą, pigiausiai maisto produktų krepšelį galima įsigyti „Norfoje“, kuri padidino jo kainą 0,48 euro, antroje vietoje atsiduria „Maxima“, padidinusi krepšelio kainą 0,16 euro, trečioje vietoje – „Lidl“, kainas sumažinusi 0,16 euro.

„Iki“ sumažino krepšelio kainą 0,13 euro ir liko ketvirtoje reitingo vietoje, tuo metu „Rimi“ pigiausių prekių kainas padidino 0,74 euro ir atsidūrė penktoje vietoje. Paskutinėje, šeštoje, vietoje liko „Barbora“, krepšelio kainą sumažinusi 1,02 euro.

Kaip nurodo „Pricer.lt“, populiarių ir gerai žinomų prekių krepšelis kainuoja 39,06 euro. Palyginti su liepos mėnesiu, jis pabrango 0,60 euro.

Žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausia, pagal analizę, tampa „Barbora“, sumažinusi krepšelio kainą 1,7 euro. Antroje vietoje atsiduria „Maxima“, padidinusi kainą 2,83 euro, trečioje – „Rimi“, atpiginusi prekes 0,95 euro, ketvirtoje – „Iki“, kainas sumažinusi 0,28 euro. Paskutinėje vietoje, kainas padidinusi 3,13 euro, atsidūrė „Norfa“.

Gairės: prekių krepšelis, kainų analizė, pigiausi maisto produktai

Rašyti komentarą

Komentarai (5)

...

2019 m. rugsėjo 5 d. 16:07:59

Na, taip, kažkas TURI apmokėt už iš JAV gautą karinį 'fuflo', negi už jį mokės turtingieji, šlamštui pinigų nemėtantys?..

Kęstas

2019 m. rugsėjo 5 d. 15:06:33

Kaip gyventi? "Iš esmės Seneca ragina keisti dėmesio centrą: užuot stengęsi atrasti savo tikrąją aistrą ir skirti tam savo gyvenimą bei sielą, išstudijuokite save ir aplinkinių poreikius. Atvirai įvertinkite, ką galite padaryti, kaip esate geriausiai pasirengę tarnauti, ir dirbkite. Taip pat: nurodykite kelis darbus, kuriuos esate pašauktas atlikti - tiek namuose, tiek išorėje - ir atlikite juos gerai. Seneca ragina mus vengti vilties sulaukti suvokiamų rezultatų; mes galbūt nieko nematome. Pernelyg dažnai nuleidžiame rankas, apimti nevilties, kai galvojame, kad mūsų pastangos neturi įtakos. Per dažnai neteisingai vertiname sėkmės pobūdį ir standartą. Tačiau filosofai jau seniai pabrėžė, kad žmogaus suvokimas yra linkęs į klaidas. Mes dažnai neturime galimybių išmatuoti, o dar mažiau užtikrintai aptinkame savo darbo vaisius. Seneca sako: „mes turime tik veikti“ - tiesiog atlikite savo pareigą ir mažiau galvokite apie ką nors kita." (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)