„Tokie didieji koncertai kaip 2024 m. Edo Sheerano pasirodymai Kaune daro reikšmingą poveikį vietos ekonomikai. Pasak agentūrų „L Tips Agency“ ir „FKP Scorpio“, per du vakarus iš eilės vykusius koncertus, kurių metu buvo pasiektas naujas bilietų pardavimo rekordas Baltijos šalyse, renginiai pritraukė daugiau nei 81 tūkst. žiūrovų“, – sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius.

Generuoja milijonus

Tai buvo vienas didžiausių muzikinių renginių Lietuvos istorijoje. „Remiantis bilietų platintojų, tokių kaip Bilietai.lt ir Ticketmaster, kainodara, bilietų kainos svyravo maždaug nuo 60 iki daugiau nei 120 eurų, todėl skaičiavimams buvo taikytas apytikslis 80 eurų vidurkis. Atsižvelgiant į taikomą 21 proc. PVM tarifą, galima įžvelgti ir reikšmingą mokesčių grąžą į valstybės biudžetą“, – svarsto E. Stankevičius.

Pasak jo, tiesioginis ekonominis poveikis apima ne tik bilietų pardavimus, bet ir papildomas darbo vietas, reikalingas renginiui organizuoti. Europos stadionų poveikio studijos rodo, kad tokio masto koncertui paprastai prireikia nuo 300 iki 600 darbuotojų.

„Netiesioginis poveikis taip pat reikšmingas – daugelis žiūrovų atvyksta iš kitų Lietuvos miestų ar net iš užsienio, todėl didelę jų išlaidų dalį sudaro apgyvendinimas. Lietuvos viešbučių asociacijos duomenimis, vidutinė nakvynės kaina Kaune vasaros sezono metu 2023–2024 m. svyravo nuo 70 iki 90 eurų. Kadangi dauguma svečių mieste praleidžia bent dvi naktis, vieno lankytojo išlaidos apgyvendinimui vidutiniškai siekia apie 160 eurų“, – pažymi KTU ekonomistas.

Papildomas išlaidas sudaro maitinimas, transportas ir suvenyrai – Europos koncertinio turizmo tyrimai atskleidžia, kad vidutinis lankytojas šioms reikmėms išleidžia apie 100 eurų.

„Visa tai rodo, kad vienas didelio masto koncertas, priklausomai nuo lankytojų sudėties ir jų elgsenos, gali sukurti nuo 5 iki 8 mln. eurų ekonominės naudos. Šis poveikis ypač išauga, kai renginyje dalyvauja ne vietiniai gyventojai, o svečiai iš kitų miestų ar užsienio, – tuomet toks renginys tampa savotiška paslaugų eksporto forma, būdinga šiuolaikinei patirties ekonomikai“, – aiškina jis.

Krūvis infrastruktūrai

Pasak E. Stankevičiaus, egzistuoja ir kita medalio pusė – neigiamas poveikis miestui ir jo gyventojams. Pavyzdžiui, daug kritikos sulaukė E. Sheerano koncertas Kaune dėl jo daromo poveikio gyvenamajai aplinkai.

„Renginio metu buvo fiksuoti triukšmo normų viršijimai – gyventojai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad iki pat vidurnakčio drebėjo langai, o vaikai negalėjo užmigti. Triukšmas tęsėsi ir po koncerto – iki 2 val. nakties buvo girdėti šūkavimai, fejerverkai ir grįžtančių žmonių šurmulys. Dėl to savivaldybė ir aplinkosaugos institucijos sulaukė pakartotinių gyventojų skundų“, – dalijasi jis.

Dar vienas iššūkis – didžiulis krūvis miesto transporto infrastruktūrai. Tą dieną Kauno eismas praktiškai sustojo: pagrindinės gatvės, tokios kaip Savanorių prospektas, Tunelio ir Parodos gatvės, buvo užkimštos automobiliais nuo pat pietų iki vėlaus vakaro. Gyventojai pasakojo, kad įprastai vos 10 minučių trunkanti kelionė namo užtruko beveik valandą.

„Po koncerto prireikė papildomų išteklių aplinkai sutvarkyti. Į Ąžuolyno parką suplūdus tūkstančiams žmonių, kai kurios žaliosios zonos buvo suniokotos. Stadiono prieigos liko nusėtos plastiko atliekomis – maisto pakuotėmis ir alkoholio tara. Valymo darbai truko dvi dienas, o jų kaina miestui siekė apie 30 tūkst. eurų. Ši suma apėmė ne tik šiukšlių surinkimą, bet ir laikinų infrastruktūrų, tualetų ir saugumo sprendimų išlaidas“, – teigia KTU ekonomistas.

Tokio masto renginiai sukelia papildomą krūvį viešosioms paslaugoms. Koncerto metu Kaune budėjo apie 150 policijos pareigūnų – jų darbas miestui kainavo maždaug 25 tūkst. eurų. Buvo mobilizuotos ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos – užfiksuota mažiausiai dvylika atvejų, susijusių su alkoholio vartojimu, perkaitimu ar traumomis. Dėl išaugusio krūvio dalis įprastų gyventojų iškvietimų buvo nukreipta arba buvo vėluojama.

„Šie iššūkiai sukėlė stiprių emocinių gyventojų reakcijų. Kai kurie siūlė tokius koncertus perkelti už miesto ribų – pavyzdžiui, įrengti specialų koncertų slėnį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kiti dalijosi jausmu, kad renginio metu tapo svečiais savo pačių mieste. Vienas gyventojas socialiniuose tinkluose rašė: „Jaučiausi svečias savo kieme“, – pastebi E. Stankevičius.

Naujos darbo vietos

Koncertinis turizmas Lietuvoje jau dabar generuoja apčiuopiamą ekonominę grąžą, nors jo indėlis į bendrąjį vidaus produktą (BVP) kol kas išlieka nedidelis.

„Koncertų rengimas prisideda prie aukštos pridėtinės vertės eksporto plėtros – ši veikla reikalauja nedidelio importo, leidžia diversifikuoti šalies ekonomiką, ypač paslaugų sektoriuje, ir stiprina Lietuvos kultūrinį matomumą Baltijos regione. Be to, tokie renginiai kuria naujas darbo vietas ir skatina infrastruktūros plėtrą – nuo viešbučių ir logistikos iki renginių techninės įrangos, IT sprendimų ir kitų susijusių sektorių“, – pažymi E. Stankevičius.

Pasak jo, tarptautinė praktika rodo, kad koncertinis turizmas gali tapti svarbia strateginių ekonomikos planų dalimi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje koncertai pripažįstami reikšmingu paslaugų eksporto sektoriumi – tai įtvirtinta organizacijos „UK Music“ ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad šis segmentas kasmet sugeneruoja apie 4,7 mlrd. svarų sterlingų.