– Yra įvairiausių patarimų, kaip išjudinti rinką ir kaip parduoti užsistovėjusį butą, namą. Kartais visiškai paprasti sprendimai gali nulemti pardavimą. Dar prieš parduodant reikia nusiteikti emociškai paleisti būstą. Kartais žmonės suranda pirkėjus, bet nepaleidžia emociškai. Kitas dalykas – reikia įsivertinti kainą.

– Ne viskas yra matematika kalbant apie būsto pardavimą?

– Yra netgi tokių klientų, būsto pardavėjų, kurie ašaroja notarinio sandorio metu, nes jiems gaila, bet parduoti verčia aplinkybės. 

Kartais visiškai paprasti sprendimai gali nulemti pardavimą.

– Pirkėjai jaučia, kad pardavėjams gaila parduoti būstą?

– Pirkėjai galbūt to nejaučia, bet yra tokių žmonių, kurie pastoviai bijo negeros auros. Geriau nesidalinti neigiama emocija ir galbūt per daug neatvirauti.

– O dažnai žmonės bijo auros?

– Tikrai būna. Vienas iš pagrindinių klausimų – kodėl parduodama? Galbūt vyksta skyrybos, kažkoks nelaimingas atsitikimas tame būste nutiko. Tai gali nulemti, kad nepavyks parduoti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– To geriau nepasakoti pirkėjams?

– Tikrai taip. Reikia tam tikrų dalykų nepasakoti. Nekalbu apie tai, kad reikia meluoti.

– Kas tikrai gali sugadinti būsto patrauklumą būsimiems pirkėjams? Kokie sprendimai būste yra nepalankūs, jeigu mes planuojame jį parduoti?

– Visų pirma, nekilnojamas turtas yra emocinis pirkinys. Kartais techniniai sprendimai lemia. Yra labai įvairių situacijų, nelogiškų sprendimų, kurie lemia nepardavimą. 

– Kas yra ilgas pardavimas?

– Tarp specialistų, brokerių, dalinamės, kad greitas pardavimas yra iki mėnesio butui, namui turbūt trys mėnesiai. Būna ir taip, kad per valandą atsiranda pirkėjas, jeigu tikrai būstas tinka, patinka. Ilgas pardavinėjimas namui – metai, butui – pusmetis. Tai jau yra per ilgai. Žmonės dažnai save guodžia tuo, kad kiekvienas daiktas turi savo pirkėją. Ne visada. Dažniausiai tai būna netinkami sprendimai arba netinkama kaina. 

– Kokie nebrangūs sprendimai gali paversti pardavinėjamą būstą patrukliu pirkėjui?

– Tai vietos daiktų pasidėjimui, kartais spintelės, lentynos, komodos. Žmonės iš karto ateina ir žiūri, kad jiems to reikia, kur jie laikys daiktus. Kitas dalykas – apšvietimo sprendimai. Kartais būna tamsūs butai. Netgi kartais būna taip, kad žmonės pardavinėja savo būstą, kuriame dar gyvena, ir per daug asmeninių daiktų būna ten. Pirkėjas tiesiog negali įsivaizduoti savęs tuose naujuose namuose. Kartais viską nuasmeninti, apstatyti dekoro detalėmis, pavyzdžiui, vazelėmis, žvakėmis, knygomis, gėlėmis, yra spendimas. Tai, kas sukuria emociją. Iš karto pasikeičia visas vaizdas. Atrodo smulkmena, bet tikrai suveikia.

– Kokios maždaug išlaidos, jei skaičiuotų pardavėjai? Kiek dar papildomai gali kainuoti pardavinėjant būstą pritaikyti jį pirkėjo poreikiams?

– Labai įvairiai. Kartais galima tikrai labai už pigiai, netgi už kelis šimtus eurų viską pakeisti ir sukurti visai kitą emociją. Nuo 100 iki 500 eurų.