Kas žlugdo uosto perspektyvas

Iš visų klausimų, kuriuos kuruoja Susisiekimo ministerija, kol kas nė per žingsnį nepajudėjo giliavandenio uosto reikalai.

Vakar vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius griežtai kritikavo valstybės tarnautojus, kurie nevykdo Vyriausybės strateginio komiteto įpareigojimų. Dar 2005 metų sausį šis komitetas buvo įpareigojęs Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir savivaldybę iki 2005 metų gruodžio 31 dienos atlikti Klaipėdos miesto bendrojo plano pakeitimus.

Susisiekimo ministras A.But-kevičius konstatavo, kad Klaipėdos miesto bendrasis planas, kuriame nėra pažymėtas giliavandenis uostas, prieštarauja šalies bendrajam planui. Šis numato, kad ties Melnrage turi būti giliavandenis uostas.

Miesto mero Rimanto Taraškevičiaus nuomone, jei būtų suspenduotas Klaipėdos bendrasis planas, tai atsilieptų uosto plėtojimo projektams ties „Klaipėdos Smelte“ ir „Bega“.

Pagal galiojančią tvarką, jei objektas nėra pažymėtas bendrajame plane iškiltų problemų dėl detalesnių teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Dabar siūloma parengti giliavandenio uosto ekonominio pagrindimo studiją ir poveikio aplinkai įvertinimą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas mano, kad negalima kaip nereikalingos išmesti už Japonijos vyriausybės pinigus japonų parengtos giliavandenio uosto studijos ir daryti dar vieną panašią studiją jau už Lietuvos pinigus.

R.Taraškevičius pastebėjo, kad japonų studija turi esminį trūkumą – ji neatsako į klausimą, kur ir kokie giliavandenio uosto mazgai bus sausumoje - Klaipėdos miesto teritorijoje.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus mano, kad kol kas siūloma tik kalbėti apie giliavandenį uostą, tačiau sąmoningai stabdomi bet kokie realūs žingsniai. A.Vaitkaus nuomone, giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimo studiją reikia daryti tada, kai giliavandenis uostas bus pažymėtas miesto bendrajame plane. Kitaip poveikio aplinkai įvertinimo studijai parengti bus tuščiai išmesti keli milijonai. Kai parengus studiją praeis penkeri metai, ji nebegalios ir tą studiją vėl reikės rengti iš naujo.

Šiemet Klaipėdos uostas pasieks 27 mln. tonų krovą. Japonų studijoje buvo nurodyta, kad artėjant prie 35 mln. tonų krovos susidarys problemų dabartiniame uoste priimti laivus.

Pripažinęs, kad yra nusivylęs dėl giliavandenio uosto vystymo, A.Butkevičius teigė, kad kitų metų pradžioje šio uosto reikalus dar kartą apsvarstys specialiai įkurta grupė ir parengs Vyriausybės nutarimą, kur bus aiškiai nurodyta, kokia institucija ir atsakingas asmuo ir per kokį laiką turi atlikti vieną ar kitą darbą.