„Pats nesu nusipirkęs gynybos obligacijų, tačiau pats projektas yra tikrai sveikintinas ir, kiek matau, yra koreguojamos ir gerinamos sąlygos, tai, be abejo, yra labai svarbu. Galvojant ir apie tai, kad dalis visuomenės pasitrauks ir iš pensijų pakopos, galės investuoti galbūt į šitą į šitą sritį“, – žurnalistams Kaune trečiadienį sakė R. Kaunas.
Perklaustas, kada ketina obligacijų pats įsigyti, jis teigė „paplanuosiantis“.
BNS skelbė, kad Finansų ministerija siūlo panaikinti 2 proc. už gynybos obligacijas mokamų palūkanų ribą – tai leis gyventojams ir įmonėms iš jų uždirbti didesnę grąžą. Palūkanos ir toliau būtų susietos su rinka, atsižvelgiant į valstybės skolinimosi kainą, tačiau kitaip nei dabar, jų neribotų 2 proc. lubos.
Finansų ministerijos pasiūlymas, be kita ko, reiškia, jog galutinė obligacijų palūkanų norma kistų ir priklausytų nuo valstybės skolinimosi rezultatų.
Ministerijos registruotais įstatymo pakeitimais siūloma, kad palūkanų norma būtų nustatoma pagal paskutinio, ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius vykusio Vyriausybės vertybinių popierių aukciono vidutinį svertinį pelningumą, iš jo atėmus komisinius mokesčius.
Iki šiol nuo 2024 metų rudens per 16 emisijų pritraukta apie 238 mln. eurų.
Ministerijos šiemet skelbtų aukcionų duomenimis, Vyriausybės vertybinių popierių vidutinis svertinis pelningumas svyruoja nuo 2,61 iki 3,236 procento.
BNS anksčiau rašė, kad ministerija Vyriausybei siūlys nuo vasario įvesti ir dar du pokyčius: galimybę obligacijų įsigyti nuolat, o ne numatytu laiku, o jų trukmė būtų ne tik vieneri metai, bet ir pusmetis.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas BNS yra sakęs, kad pokyčių ministerija imasi siekdama sudaryti lankstesnes galimybes investuoti į gynybą, taip pat atsižvelgdama į dalies žmonių sprendimą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos.
(be temos)