– Šiandien Seime toliau svarstoma dėl mokesčių. Smagi diena, nes vyksta įvairių akcijų, pavyzdžiui, ūkininkų protestas. Ką jiems pasakysite? Jie laukia mažesnių mokesčių, nei yra numatyta dabar.

– Buvo nuspręsta, kad visos pajamos Lietuvoje turi būti apmokestinamos vienodai, tokio principo ir laikomės. Jei ūkininkas yra daugiau verslininkas, tai yra turi daugiau kaip 500 hektarų žemės, jei ūkis gauna daugiau nei 100 tūkst. eurų grynųjų pajamų, tai mokestinė vertė padidėja 5 proc. Bet lygiai taip pat padidėja ir žmonėms, dirbantiems pagal darbo santykius, ir vykdantiems individualią veiklą.

Ūkininkams yra labai daug lengvatų. Rudenį teiksiu siūlymą, kad būtų skaičiuojamas trejų metų finansų vidurkis, nes vieni metai būna pelningi, kiti nuostolingi. Ūkininkai nepapuola į kelių apmokėjimo sistemą. Diskutuojame, kaip sudaryti sąlygas ūkininkams pereiti prie uždarųjų akcinių bendrovių. Su premjeru esam sugalvoję modelį, reikia tik pakeisti teisinę bazę ir Mokesčių administravimo įstatymą. Pavyko suderinti, kad ūkininkų tiesioginės išmokos liktų neapmokestintos.

– Kada balsuosite dėl NT mokesčio? Kaip atrodo galutinis variantas?

– Jei draugas Algirdas Sysas nepadarys kokių fejerverkų, tai galutiniam variante pirmam būstui bus taikoma 400 tūkst. riba. Aš iškart patarsiu visiems, kurie turi įmones, perleist turtą įmonei, tada bus galima įtraukti į išlaidas, nusirašyti mokesčius ir pirkti baldus, maistą, ir valstybė jokio mokesčio negaus.

Mano reitingai dega, politinė karjera eina velniop.

Mums pavyko įvesti, kad po pirmojo būsto sąvoka patektų ir poilsio ir kitos paskirties būstai. Pavyzdžiui, kurortinėse teritorijose (Nidoje, Palangoje, Trakuose, Anykščiuose, Birštone) žmonės kartais gyvena poilsio paskirties pastatuose. Jei jie nebūtų priskirti prie pirmojo būsto, žmonės turėtų mokėti kaip komercinio turto mokesčius.

Nemanykit, kad su mielu noru balsuoju už mokesčius. Mano reitingai dega, politinė karjera eina velniop. Bet suprantu, kad jei „Nemuno Aušra“ to nepadarys, tai 2026 m. sausio 1 d. liks galioti senas įstatymas. O tada, mielieji, mokėsit ne 0,2–0,4 proc., o 0,5 proc.

– Neatiduosit šio mokesčio administruoti savivaldai?

– Siūliau, kad mokestį už pirmąjį būstą administruotų savivalda, juk vis dėlto NT mokestis yra infrastruktūros mokestis. Bet šiandien reikalingas finansavimas gynybai, taigi turime susiveržti dirželius ir didinti finansavimą gynybai. Žinoma, galima ginčytis, kiek sąžiningai tie pinigai išleidžiami, aš manau, kad 15–20 proc. gynybai skiriamų pinigų išleidžiami korupciniais būdais, nesąžiningai išleidžiami, taškomi pinigai. Bet tai kitų tarnybų reikalas, aš negaliu kibti.

2030 m. iš NT mokesčio už pirmąjį būstą surenkami pinigai turėtų atitekti savivaldai.

– Šiandien Kudirkos aikštėje vyksta įspėjamoji policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, ugniagesių gelbėtojų ir kitų statutinių įstaigų pareigūnų protesto akcija.

– Aš galiu kalbėti apie aplinkosaugą. Turim daug problemų su ja. Reiktų papildomų 2 mln., norint pakelti aplinkosaugos srities darbuotojų atlyginimus. Bandom ieškoti galimybės, kaip tai padaryti. Urėdijų atveju (girininkai, eiguliai) šį klausimą kaip ir išsprendėm – dalį pinigų, kurie turėtų būti skirti dividendams, skyrėm darbuotojų algoms didinti.

– O kas spręs policijos ir kitų pareigūnų problemas?

– Vidaus reikalų ministras. Diskutuojama, kad nuo 2026 m. sausio visiems reikia kelti algas, bet neturiu duomenų, ar rezerve yra tam lėšų.

Kita svarbi problema – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius didėja, o įmokos realiai mažėja. Atsiranda tam tikrų paslaugų neprieinamumas. Jei nepadidinsim iš valstybės biudžeto įmokų už valstybės draudžiamus asmenis 2–3 proc., tai kitais metais antram arba trečiam ketvirtyje medicininių paslaugų prieinamumas gali susitraukti 2 proc.

– Praėjusią savaitę vyko mūsų piliečių evakuacija iš Izraelio. Seimo pirmininkas po jos buvo nustebęs, sakė, kad žmonės turėjo grįžti patys. Dabar pasigirsta nuomonių, kad žmonėms apskritai gali tekti susimokėti už tai.

– Tą patį vakarą pasakiau, kad valstybė neturėjo jokios teisės imtis iniciatyvos pargabenti žmones, nes gyventojai prieš skrisdami į Izraelį buvo informuoti, kad nerekomenduojama skristi. Manau, kad artimiausiu metu gali reikėti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų teisės aktų išaiškinimo. Dabar lenda informacija, kad buvo parskraidinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių piliečiai. Ar mes parskraidinom lenkus, latvius, ar visus, kas papuolė? Kaip žinot, daug Rusijos piliečių turi Izraelio ir kartu Lietuvos pilietybę. Sąžiningumo ir padorumo dėlei Dovilė Šakalienė ir Kęstutis Budrys turėtų pateikti visuomenei parskraidintų žmonių sąrašus, kur būtų ir pilietybė nurodyta. Aš kažkodėl jaučiu, kad 50 proc. parskraidintų gyventojų bus ne Lietuvos piliečiai.

O dėl viso to proceso dėl skrydžio iš Jordanijos, tai reikėjo duoti Karakumų asilėlį ir su tuo asilėliu per dykumas būtų parčiuožęs. Nes reikš nepasitenkinimą, kas skraidina... Klausimas, ar kai įlipo į lėktuvą, žinodamas, kad tai Žiemelio lėktuvas, su jo morale viskas buvo gerai. Aš manau, kad nebuvo tos moralės. O kad parskraidino spartanu, išvis esu šokiruotas.

Jei visa tai būtų vykę mano paliepimu, seniai būčiau suėstas opozicijos, bet kadangi tai yra konservatoriai, tai viskas gerai.

Kalbino Raigardas Musnickas.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: