Pavytų Suomiją

Tokios prognozės pateiktos EBIT konferencijoje pristatytame žvalgomajame biurokratizmo tyrime „Kaip mažinti biurokratizmą Lietuvoje: nuo poreikio link poveikio“.

Bendradarbiaudami su politika.lt, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Darius Misiūnas, tyrėja Ieva Dunčikaitė-Urmanavičienė, profesorius Modestas Gelbūda ir dėstytojas Adomas Klimantas apžvelgė biurokratinio aparato padėtį ir išanalizavo, kokios įtakos Lietuvos ekonomikai galėtų turėti atitinkamos reformos.

Tyrėjai pažymi: jei Lietuva dar šiemet sėkmingai įgyvendintų debiurokratizacijos reformą, jau 2027 m. šalies BVP galėtų siekti 89,1 mlrd. eurų (vietoj šiuo metu prognozuojamų 84 mlrd. eurų). Įgyvendinus pokyčius, BVP vienam gyventojui būtų 6 proc. didesnis.

„2025 m. įgyvendinus reformas, kurios priartintų Lietuvos biurokratijos naštos lygį prie Švedijos, 2027 m. galima tikėtis 6 proc. aukštesnio realaus BVP vienam gyventojui, o 2030 m. – net 14 proc. aukštesnio pajamų lygio nei neįgyvendinus reformų“, – rašoma tyrime.

Analizės autorių teigimu, iš esmės tai reikštų, kad jau po trejų metų Lietuva galėtų pralenkti ES vidutinį pajamų lygį ir pagal pragyvenimo lygį lygiuotis su Suomija.

6 proc. BVP vienam gyventojui augimas ne tik padidintų šalies ekonominę galią, bet ir leistų pasiekti 5 proc. BVP gynybai finansavimo lygį – be jokių kompromisų kitų sričių sąskaita.

„Sėkmingai sumažinus biurokratijos lygį iki 2025 m., Vyriausybė iki kadencijos pabaigos […] galėtų įgyvendinti pažadą skirti 5 proc. BVP gynybai, kartu visiškai išlaikydama pensijų ir švietimo finansavimo lygį“, – prognozuoja ISM ekspertai.

Per daug darbuotojų

Tyrime teigiama, jog kas trečias Lietuvoje veikiančios įmonės vadovas ir beveik kas ketvirtas valstybės tarnautojas mano, kad biurokratizmas – perteklinis formalizmas, neveiksnumas, sprendimų vilkinimas ir vengimas spręsti tam tikras problemas – Lietuvoje yra rimtas iššūkis.

Praėjusių metų Eurostato duomenimis, kaip pagrindines veiklos vystymo problemas įmonių vadovai įvardija mokesčius ir jų administravimą, sparčią teisinio reglamentavimo ir politikos kaitą, administracinę naštą ir neaiškumą.

Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į situaciją viešajame sekotriuje. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita, Lietuvos viešasis sektorius, vertinant pagal gyventojų skaičių, yra vienas didesnių. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų išlieka nepatenkinti viešųjų paslaugų kokybe.

„Jau beveik dešimtmetį vienas viešojo sektoriaus darbuotojas ir toliau aptarnauja apie aštuonis Lietuvos gyventojus“, – rašoma tyrime „Kaip mažinti biurokratizmą Lietuvoje: nuo poreikio link poveikio“.

Tyrime akcentuojama, kad Lietuva investuoja į technologinius sprendimus, kuriais siekiama modernizuoti viešąjį sektorių, – tam skirta ir šimtai milijonų eurų iš plano „Naujos kartos Lietuva“, tačiau darbuotojų skaičius jame reikšmingai nemažėja. Ekspertų teigimu, kai kuriose centrinės valdžios įstaigose šis skaičius netgi didėja.

„Day Q Analytics“ duomenimis, 2017–2024 m. laikotarpiu ministerijų darbuotojų skaičius išliko beveik toks pats – apie 3,7 tūkst. Vadovų ir pavaldinių santykis – 1:5, kai pažangiose organizacijose fiksuojamas 1:10 rodiklis.

„Jei būtų pasiektas 1:10 santykis, net taikant konservatyvius skaičiavimus, būtų galima sutaupyti mažiausiai 8,5 mln. eurų per metus“, – teigiama ISM tyrime.

Beveik 5 centai nuo kiekvieno surinkto euro atitenka ne paslaugoms, o pačiai sistemai palaikyti.

ES vidutiniokė

Be to, remiantis „Day Q Analytics“ informacija, tyrimo autoriai taip pat skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį (2015–2024 m.) viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo sparčiau nei privačiame sektoriuje: maždaug nuo 750 iki 2 402 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

Privačiame sektoriuje šis augimas mažesnis – maždaug nuo 696 iki 2 151 euro, neatskaičiavus mokesčių. Tad pernai skirtumas tarp bruto atlyginimų siekė 250 eurų.

„Per pastarąjį dešimtmetį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai buvo didesni ir augo sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojų, taip dar labiau padidindami skirtumą tarp šių sektorių“, – konstatuoja ISM ekspertai.

Tyrime taip pat vertinama, kiek Lietuvai kainuoja administruoti kiekvieną perskirstytą valstybės biudžeto eurą, – Eurostato skaičiavimu, 4,84 cento. Pagal tai Lietuva yra ES šalių vidutiniokė – bendroje statistikoje užima keturioliktą vietą iš 27.

„Kitaip tariant, beveik 5 centai nuo kiekvieno surinkto euro atitenka ne paslaugoms, o pačiai sistemai palaikyti“, – rašoma tyrime.

Suomijoje šis rodiklis siekia 2,72 cento. ISM ekspertų vertinimu, jei Lietuvai pavyktų pasiekti tokį lygį, kasmet būtų galima sutaupyti 585 mln. eurų.

„Net priartėjimas prie Estijos (4,42 cento) reikštų apie 116 mln. eurų metinį sutaupymą“, – pažymima tyrime.

Analizės autorių teigimu, reikšmingas efektyvumo rezervas slypi ir viešuosiuose pirkimuose.

„2024 m. bendra įvykusių pirkimų vertė Lietuvoje siekė 9,76 mlrd. eurų, tai sudarė 12,5 proc. BVP. Net nedidelis efektyvumo pagerėjimas šioje srityje reikštų reikšmingą finansinę naudą. Pavyzdžiui, 1 proc. bendras pirkimų procesų efektyvumo augimas leistų sutaupyti beveik 100 mln. eurų per metus“, – rašoma tyrime.

Skaičiuoti vieneto sąnaudas

Siekdami esminių pokyčių, tyrimo autoriai viešojo sektoriaus institucijoms teikia ir tris esmines rekomendacijas. Viena jų – pradėti skaičiuoti paslaugų vieneto sąnaudas. T. y., kiek mokesčių mokėtojams kainuoja viena konkreti viešoji paslauga (pavyzdžiui, 1 km kelio asfaltavimas, vieno mokinio aptarnavimas ir pan.).

„Tokia analizė leistų prioretizuoti biudžeto paskirstymą, objektyviai vertinti reformų naudą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – sako tyrėjai.

Antroji rekomendacija – nustatyti kelis aiškius ir pamatuojamus veiklos efektyvumo rodiklius, reguliariai viešinti pažangą jų siekiant.

Galiausiai, institucijoms siūloma aiškiai nustatyti poveikio visuomenei tikslus, kurie padėtų suprasti, kokią realią vertę jos kuria šalies gyventojams.

Vasarį Vyriausybė sutarė sudaryti Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo, vadinamąją debiurokratizacijos, komisiją.

Komisija, kurią sudaro dalis Vyriausybės ministrų, aštuonių nevyriausybinių organizacijų atstovai, sprendžia tarpinstitucinius nesutarimus, kurie kyla dėl verslui keliamų administracinių reikalavimų ir pan.

Apie poreikį kurti komisiją, kuri mažintų administracinę naštą verslui, šalyje pradėta diskutuoti šių metų sandūroje, kai pernai gruodį aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė apie planus stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko projektą Vilniuje, Liepkalnyje.