Lietuvos bankas su rinkos dalyviais diskutuos dėl bankų paslaugų įkainių mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonėms.

"Lietuvos bankas, siekdamas tvarios finansinių paslaugų rinkos plėtros bei vartotojų pasitikėjimo rinkos dalyviais, yra suinteresuotas visų šalių konstruktyviu dialogu. Vienas iš pagrindinių veiksnių šiam pasitikėjimui stiprinti yra finansinių ir kitų paslaugų kainodaros skaidrumas ir pagrįstumas. Todėl inicijuojame daugiašalį pasitarimą, kuriame nagrinėsime bankų kainodaros aspektus teikiant paslaugas mažmeninės prekybos ir paslaugų įmonėms", – pranešė Lietuvos bankas.

Į šį trečiadienį vyksiantį susitikimą pakviestos bankų bei prekybininkų asociacijos ir jų nariai: Lietuvos bankų, Prekybos įmonių, Elektroninės prekybos, Naftos produktų prekybos įmonių, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuviškų degalinių sąjunga.

Prekybininkai teigia, kad bankų kortelių administruoti neapsimoka, todėl jos ne visur priimamos. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas yra pabrėžęs, kad mažoms įmonėms leisti atsiskaityti mokėjimo kortele yra nuostolingiau nei tvarkyti grynuosius, tačiau centrinis bankas iki šiol teigė neturintis tikslių vertinimų, kiek prekybininkams kainuoja kortelių ir kiek – grynųjų tvarkymas.

Pernai po prekiautojų degalais skundo Konkurencijos taryba ėmėsi tirti komercinių bankų veiklą dėl, kaip įtariama, per didelių įkainių už atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis.

Lietuvos bankas, siekdamas didesnės bankų konkurencijos, nuo kitų metų sausio ketina skelbti daugiau ir išsamesnės informacijos apie komercinių bankų mokėjimo paslaugų įkainius.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad komerciniai bankai už grynųjų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą gavo 482 mln. litų pajamų – 53 mln. litų daugiau, nei patyrė tiesioginių su mokėjimais susijusių išlaidų. Daugiausia pajamų – 135 mln. litų – atnešė vietiniai kredito pervedimai litais.