– Kas labiausiai taip tyliai „kramsnoja“ mūsų pinigus, kalbant apie mažas išlaidas?
– Kiekvienam tai gali būti skirtingi dalykai, tačiau dažniausiai skaičiuojama, kad apie 40 procentų biudžeto sudaro būtinosios išlaidos. Vadinasi, dar lieka nemaža dalis pinigų, kurie tiesiog išslysta tarp pirštų. Ten telpa ir drabužiai, ir transportas, ir kelionės ar atostogos. Tačiau dažnai net nepastebime mažų kasdienių išlaidų, kurios po truputį „graužia“ mūsų piniginę. Tyrimai rodo, kad per dieną tokioms smulkmenoms galime išleisti net iki 10 eurų. Tai gali būti rytinis kavos puodelis, užkandis pakeliui namo ar spontaniškai nusipirkta smulkmena po darbo. Prie to prisideda ir įvairios prenumeratos, kurias kažkada užsisakėme ir tiesiog pamiršome. Atrodo menkniekis, tačiau mėnesio pabaigoje tie tylūs nurašymai virsta nemenka suma.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kodėl tokių išlaidų nepastebime? Kavos puodelis pakeliui į darbą, pietūs biure, maisto užsakymas į namus ar televizijos prenumerata atrodo kaip visiška smulkmena.
– Dažniausiai taip nutinka tada, kai mums nebereikia itin griežtai skaičiuoti pinigų. Kai biudžetas labai ribotas, žmogus paprastai tiksliai žino, kur išleido kiekvieną eurą, ir planuoja, kaip išgyventi iki mėnesio pabaigos. Iš dalies tai rodo ir gerėjančią ekonominę situaciją – žmonės gali sau leisti šiek tiek atsipalaiduoti. Ir tai nėra blogai. Problema prasideda tada, kai mėnesio pabaigoje nebeužtenka pinigų sąskaitoms ar kitiems įsipareigojimams. Tada žmogus staiga ima svarstyti, kur dingo pinigai. Tokiu momentu verta stabtelėti ir pasižiūrėti, kur tie pinigai iš tiesų nuteka ir kodėl finansinis stresas kartojasi kiekvieną mėnesį.
Problema prasideda tada, kai mėnesio pabaigoje nebeužtenka pinigų sąskaitoms ar kitiems įsipareigojimams.
– Ar esate skaičiavusi, kokia suma per mėnesį gali susidaryti iš tokių mažų išlaidų?
– Dažniausiai pateikiamas kavos puodelio pavyzdys. Jei kiekvieną darbo dieną pakeliui į darbą nusiperkame kavos už tris eurus, per mėnesį susidaro tikrai įspūdinga suma. O juk tokių mažų išlaidų kiekvienas rastume gerokai daugiau – vienos jų atrodo nereikšmingos, tačiau kartu jos pamažu „suvalgo“ didelę dalį biudžeto.
– Kita vertus, gyvename vieną kartą. Gal tie maži malonumai tiesiog leidžia mums pasijusti geriau?
– Aš pati labai pritariu minčiai, kad uždirbami pinigai turi suteikti ne tik saugumą, bet ir džiaugsmą. Pinigai nėra vien priemonė apmokėti sąskaitas ar įsipareigojimus. Jei dirbame, uždirbame ir planuojame savo biudžetą, turime leisti sau ir malonumus. Labai padeda nusistatyti konkrečią sumą, kurią gali skirti spontaniškiems pirkiniams ar pramogoms per savaitę ar mėnesį. Tuomet gali ramiai mėgautis tuo kavos puodeliu ar kelionėje nusipirktu suvenyru, nes žinai, kad neperžengi savo finansinių ribų. Pavyzdžiui, prieš kelionę galima nuspręsti, kad spontaniškiems pirkiniams skirsi 100 eurų. Tada gali drąsiai kažką nusipirkti, nejausdamas kaltės, ir kartu išlaikyti savo biudžetą rėmuose, kuriuos pats nusibrėžei.
Naujausi komentarai