Komunikacijos internete sprendimus siūlančios bendrovės "Gaumina" direktorius Darius Bagdžiūnas sako, kad mūsų šalies įmonės dar tik mokosi išnaudoti interneto teikiamas galimybes.

Kalbėdamasis su laikraščiu D.Bagdžiūnas teigė, kad nors gerų komunikacijos internete pavyzdžių netrūksta ir Lietuvoje, vis dėlto, palyginti su daugeliu Europos šalių, mūsų verslininkai šioje srityje gerokai atsilieka.

Pasak D.Bagdžiūno, internetu klientus pasiekti bandantis verslas dažnai negalvoja, kad ir šiam komunikacijos kanalui reikia priežiūros bei investicijų. Tiesiog sukurti įmnonės paskyrą feisbuke ir manyti, kad vien dėl to klientai pradės masiškai plūsti, – didžiausia klaida.

– Kokias svarbiausias galimybes, jūsų nuomone, suteikia internetinė erdvė įmonėms?

– Internetinė erdvė suteikia galimybę vartotojui pasiekti prekės ženklus, gauti informaciją arba atlikti veiksmą per nuotolį. Toks yra paprastas, bet svarbiausiais pranašumas.

– Ar įmonės tiek pasaulyje, tiek konkrečiai Lietuvoje geba tinkamai išnaudoti šiuolaikinių technologijų siūlomas galimybes?

– Sakyčiau, kad įmonės dar mokosi išnaudoti progreso sukuriamas galimybes. Didžiausias stabdis – žinių apie virtualios erdvės panaudojimą stoka dažnos įmonės viduje. Kai įmonių darbuotojai neturi specialių žinių, tai ir užduotis kūrybinėms agentūroms jie formuluoja taip, kad tai veda prie riboto inovacijų potencialo atskleidimo. Būtent todėl komunikacija internete dažnai būna nuobodi ir neefektyvi.

– Kaip internete komunikuojančios Lietuvos įmonės atrodo pasaulio kontekste?

– Lietuvoje yra labai gerų komunikacijos internete pavyzdžių, nenusileidžiančių pasaulio geriausiems projektams, o gal ir juos aplenkiančių. Vis dėlto reikia pripažinti, kad daugeliu atveju lietuviški projektai velkasi Europos uodegoje.

– Gal galėtumėte nurodyti gerų ir blogų pavyzdžių, iš kurių verslas turėtų mokytis, kaip panaudoti interneto galimybes ar, priešingai, kaip jų nereikėtų naudoti?

– Jei norite gerų pavyzdžių, verta aplankyti tinklalapius www.riadom.eu, www.luxuryecobuilder.com ar lietuvišką www.svyturiosalis.lt. Blogų pavyzdžių vardyti nenoriu. Tiesiog atsidarykite bet kurį eilinį tinklalapį. Jei jis jums nesukelia teigiamų emocijų arba nepadeda patenkinti jūsų poreikių, vadinasi, tai yra blogas projektas.

– Kaip manote, jei įmonė jau naudojasi vienu socialiniu tinklu ar internetine paslauga, ar ji turėtų išsiplėsti ir į kitus tinklus? Pavyzdžiui, jei įmonė naudojasi feisbuku, ar jai verta su klientais komunikuoti dar ir tviteryje?

– Kiekvienas įmonės veiksmas turi atsipirkti. Įmonės komunikacija turi būti ten, kur yra jos vartotojų. Socialinių tinklų yra šimtai. Kuriuose konkrečiai būti ir ką juose sakyti, reikia spręsti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Teisingas kelias gali būti ir turėti 20 socialinių tinklų paskyrų, ir nė vienos.

– Koks išradingiausias internetinės erdvės panaudojimas jums labiausiai įsiminė?

– Teko dirbti su daugybe įdomių projektų. Tačiau man vienas iš įdomiausių yra "Orbis Lituaniae" (www.ldkistorija.lt). Tai beveik septyni šimtai istorijų apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, suskaitmenintas Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas Joachimo Lelewelio rinkinys, darbo su skaitmeniniais žemėlapiais ir metaduomenimis įrankiai. Jis įdomus tuo, kad kiekviena istorija perrašyta kelis kartus ir pateikta vartotojui turtingu formatu, kiekviena detalė, iliustracijos tiksliai atitinka to laiko madas, medžiagas ir architektūrą. Būtent šios priemonės yra projekto sėkmės garantas, sudominantis skaitytoją ir skatinantis jo grįžtamumą.