Vis tik ekspertai pabrėžia, kad užsitęsęs konfliktas energijos išteklių kainas didintų, ypač, jei sutriktų tiekimas naftą ir dujas eksportuojančioms arabų šalims svarbiu prie Persijos įlankos esančiu Hormūzo sąsiauriu.

Diversifikavo šaltinius

Valstybės valdomos SGD ir energetikos infrastruktūros plėtros bei eksploatavimo bendrovės „KN Energies“ komercijos vadovas Mindaugas Navikas tvirtino, kad Klaipėdos SGD terminalo veikla nesutriko, nes terminalo naudotojai yra diversifikavę dujų importo šaltinius.

Pasak jo, daugiausia dujų į Klaipėdos terminalą plukdoma ne iš Arabijos pusiasalio, o iš Jungtinių Valstijų (JAV) ir Norvegijos.

„Krovinių tiekimo sutrikimų nefiksuojame. Lietuva SGD gauna iš įvairių šaltinių, daugiausia iš JAV ir Norvegijos, todėl terminalo naudotojai paprastai nėra priklausomi nuo tiekimo maršrutų, einančių per geopolitiniu požiūriu jautrius taškus, tokius kaip Hormūzo sąsiauris“, – nurodė M. Navikas.

Hormūzo sąsiauris yra svarbus vandens kelias tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių į atvirą vandenyną iš naftos ir dujų turtingų šalių, tokių kaip Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

Lenkijos energetikos grupės „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ taip pat nurodė, kad jai naftą tiekia ne vienas tiekėjas.

„Esame diversifikavę naftos tiekimą siekiant užtikrinti stabilų mūsų gamyklos darbą ir degalų tiekimą regionui“, – nurodė bendrovė.

Įmonės teigimu, naftos žaliavos kaina sudaro tik dalį galutinės degalų kainos. Į ją taip pat įskaičiuotas akcizas, CO2 dedamoji, pridėtinės vertės mokestis.

„Orlen Lietuva“, valdanti vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų perdirbimo gamyklą ir vykdanti didmeninę prekybą, mažmeninės rinkos kainų neprognozuoja.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pateiktais duomenimis, šiemet Lietuva apie 50 proc. žaliavinės naftos importavo iš Saudo Arabijos, dar po penktadalį – iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės, 8 proc. – iš Alžyro, 2 proc. – iš JAV. Pasak agentūros, nafta iš Saudo Arabijos Hormūzo sąsiauriu negabenama.

Didžiąją dalį SGD Lietuva šiemet gavo iš JAV (70 proc.), jų taip pat importavo iš Norvegijos (24 proc.) ir Trinidado bei Tobago (6 proc.).

Blogiausias scenarijus – plataus masto karas regione, uždaromas Hormūzo sąsiauris, kas trikdo pasaulio prekybą su Kataru ir JAE. Naftos kainos – didelis šuolis iki ilgalaikių rekordinių aukštumų, hiperinfliacinis spaudimas visame pasaulyje.

Baimės ir spekuliacijos

Elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ dujų prekybos ir operacijų skyriaus vadovas Darekas Lysko teigė, kad konfliktas Lietuvos vartotojams trumpalaikės įtakos neturės, nors dėl pasaulinių sutrikimų dujos gali brangti.

Jo teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Europa, gamtinių dujų įsigyja iš anksto, o iš Artimųjų Rytų tiesiogiai importuoja iki 5 proc. SGD.

„Tačiau kainos kyla dėl rinkos baimių ir spekuliacijų, net jei realus tiekimas dar nėra sutrikęs. Ilgalaikėje perspektyvoje, jei konfliktas išplis ar taps nuolatinis, tai gali sukelti struktūrinius pokyčius tiekimo grandinėse, ypač Europoje, kuri vis dar ieško alternatyvų rusiškoms dujoms“, – teigė D. Lysko.

Dar savaitgalį, pirmosiomis Izraelio ir Irano konflikto dienomis, smogta didžiausiam pasaulyje Pietų Parso ir Šiaurės dujų telkinio kompleksui, kuriuo Iranas dalijasi su Kataru.

Irano žiniasklaida šeštadienį pranešė apie didžiulį sprogimą ir gaisrą po Izraelio drono smūgio vienam iš Pietų Parso objektų.

Pasak D. Lysko, telkinyje išgautos SGD keliauja per Hormūzo sąsiaurį, daugiausia – į Aziją, o gaisras sukėlė nerimą, kad Katarui kils sunkumų išgabenti dujas.

M. Navikas teigė, kad kariniams veiksmams užsitęsus ar išsiplėtus, SGD rinka – ypač Azijoje – gali susidurti su tiekimo sutrikimais, lemsiančiais ir kainų svyravimus. Jie gali paveikti ir Lietuvos vartotojus, pabrėžė „KN Energies“ atstovas.

„Lietuvos gamtinių dujų kainos kinta kartu su pagrindiniu Europos dujų kainų indeksu TTF. Tokiame kontekste Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbia regiono energetinio saugumo priemone“, – teigė M. Navikas.

Pokyčiai degalinėse

„Brent“ rūšies naftos kainos, antradienio popietę artėjusios prie 75 eurų už barelį, Iranui pasiryžus blokuoti Hormūzo sąsiaurį galėtų pasiekti ir 100 eurų ribą, dar pirmadienį prognozavo „Swedbank“.

„Gali būti, kad didesnės naftos kainos laikysis ilgiau, ypač jeigu dabartinė situacija eskaluosis. Tai reiškia (...) rizikas dėl infliacijos, didesnį neapibrėžtumą“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė banko ekonomistė Greta Ilekytė.

Pasak jos, naftos kaina dabar sudaro apie 30 proc. galutinės degalų kainos, tačiau konfrontacijai aštrėjant ir žaliavos kainai kylant, Lietuvoje kuras brangtų.

„Labai tikėtina, kad artimiausiomis dienomis jau išvysime tam tikrus pokyčius degalinėse – už degalus mokėsime kiek brangiau“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė.

D. Lysko teigė, kad pagal geriausią scenarijų – jei konfliktas nurimtų, prasidėtų derybos ir nebebūtų smūgių kritinei infrastruktūrai, naftos ir kitų energijos išteklių kainos stabilizuotųsi, o gabenti krovinius Hormūzo sąsiauriu būtų saugu.

Pasak jo, taip pat įmanoma, kad, konfliktui užsitęsus, tačiau išvengus plataus masto karo, naftos kainos išaugtų ir liktų nepastovios, kartu didėtų infliacija.

Pagal blogiausią „Ignitis“ atstovo įvardytą scenarijų, Hormūzo sąsiauris uždaromas, o, pasaulį ištikus prekybos krizei ir stingant išteklių, kyla ekonomikos nuosmukio rizika.

„Blogiausias scenarijus – plataus masto karas regione, uždaromas Hormūzo sąsiauris, kas trikdo pasaulio prekybą su Kataru ir JAE. Naftos kainos – didelis šuolis iki ilgalaikių rekordinių aukštumų, hiperinfliacinis spaudimas visame pasaulyje“, – teigė D. Lysko.

Izraelis praėjusią savaitę pirmas smogė Iranui, ataką prieš Teherano branduolinius ir karinius objektus ir aukščiausio rango karininkus argumentuodamas siekiu sužlugdyti šalies pastangas pasigaminti branduolinį ginklą.

Iranas, iki šiol tvirtinantis, kad branduolinę programą vysto civiliniais tikslais, atsakė Izraeliui savomis raketų atakomis.