KORONAVIRUSO KRIZĖ: EKONOMIKOS ATŠILIMĄ PAKEIS SPEIGAS
Praėjusią savaitę Finansų ministerija pranešė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį mažėjo 0,1 proc., o šiemet išvis susitraukė jau 0,8 proc. Kas toliau? "Didėja rizika, kad ekonomikos raida paskutinį ketvirtį bus prastesnė", – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Daug gero nesitikima
Naujausi duomenys rodo, kad po pavasarį patirto šoko ekonomikos aktyvumas birželį–rugsėjį nuosekliai augo. Gerėjo pramonės, eksporto rezultatai, augo mažmeninės prekybos apyvarta, nuosekliai gerėjo tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai dėl ateities, infliacija buvo nedidelė, tačiau grėsmė darbo vietoms, ypač paslaugų sektoriuje, išliko padidėjusi.
"Kaip ir numatėme, trečiąjį ketvirtį ekonominė padėtis, lyginant su antruoju, pastebimai gerėjo – ekonomika augo 3,7 proc. Metinis trečiojo ketvirčio rezultatas taip pat atitinka 2020 m. ekonominės raidos scenarijų – prognozuojamą nuosaikų ekonomikos susitraukimą. Stebint šiuo metu prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, tikėtina, kad ekonomikos aktyvumo didėjimas paskutinį šių metų ketvirtį išblės. Todėl šiuo metu labai svarbu kuo efektyviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones ir neprisiimti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų", – komentavo finansų ministras Vilius Šapoka.
Rugsėjį ekonomikai augant, spalį atsirado nerimą keliančių ženklų dėl COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES. Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.
Šiuo metu labai svarbu kuo efektyviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones ir neprisiimti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
Žmonės neišlaidaus
Spalio mėnesį gyventojų lūkesčiai dėl ketinamos išleisti pinigų sumos didesniems pirkiniams buvo blogesni nei rugsėjį ir tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos artimiausiu metu, tikėtina, bus mažesnės. Todėl nors mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir tai buvo sparčiausias augimo tempas nuo pandemijos plėtros pradžios Lietuvoje kovą, sparčiai išaugus susirgimų skaičiui šalyje ir įvedus griežtesnes pandemijos valdymo priemones prekybos apimtys 2020 m. pabaigoje gali prislopti.
Apie šiais galimas tendencijas perspėja ir asmenų judėjimo aktyvumo pokyčiai. Didėjant viruso atvejų skaičiui rugsėjo–spalio laikotarpiu gyventojų judėjimas ėmė nuosaikiai mažėti.
Auditorių nuomonė
Pasak Valstybės kontrolės, ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2020 m. BVP susitrauks 1,5 proc. 2021–2022 m. numatomas ekonomikos augimas, kurį skatins galutinio vartojimo išlaidos. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei kainos. Tačiau išlieka rizika, kad privataus vartojimo išlaidos galėtų kristi labiau, nei tikimasi, jei atsargūs vartotojų lūkesčiai pablogėtų suprastėjus ekonominei ar epidemiologinei situacijai. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, svarbi tarptautinė prekyba. Suprastėjus užsienio prekybos partnerių ekonominiams rodikliams, išlieka rizika Lietuvos eksporto augimo sulėtėjimui vidutiniu laikotarpiu.
Fiskalinės institucijos vertinimu, iki COVID-19 kilusi Lietuvos ekonomikos temperatūra 2020 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo. Ekonominiams rodikliams gerėjant, atnaujintoje diagramoje prognozė rodo, kad ekonomikos temperatūra, tikėtina, išliks žemesnė nei 2017–2019 m.
Darius Imbrasas
Komentaras
Darius Imbrasas
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Po pavasarį buvusių apribojimų Lietuvos ekonomika galėjo pasidžiaugti laisvesne vasara. Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose.
Daugiausia prie trečiąjį ketvirtį stebėto namų ūkių vartojimo atsigavimo prisidėjo tebedidėjančios gyventojų pajamos. Remiantis "Sodros" duomenimis, vasaros mėnesiais darbuotojų skaičius buvo tik maždaug 1 proc. mažesnis nei prieš metus, o atlyginimų augimas vėl grįžo į priešpandeminį – artimą 10 proc. per metus – lygį. Dėl tokios darbo rinkos padėties ir reikšmingai padidėjusių socialinių pervedimų (pensijų, vaiko pinigų, įvairiausių valdžios sprendimų, skirtų kovai su COVID-19 sukeltais padariniais) namų ūkių lūkesčiai stipriai nepablogėjo, kartu nepadėjo noras daugiau pinigų atsidėti juodai dienai. Dėl to gautos didesnės pajamos buvo išleistos prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 6,7 proc. didesnė nei prieš metus, o stipriai per pirmąją pandemijos bangą apribotų maitinimo įstaigų apyvarta buvo tik 5,8 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai vieni geriausių rezultatų tarp visų ES valstybių.
Namų ūkių galimybės ir noras vartoti padėjo atsigauti į vidaus rinką orientuotam verslui, o atsigaunančios pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos skatino eksportuojančių įmonių pardavimų augimą. Ekonominė vasara buvo juntama ne tik Lietuvoje, bet ir pagrindinėse eksporto rinkose. Sumenkus viruso plitimui, buvo švelninami suvaržymai, didėjo gyventojų mobilumas, augo vartojimas. Tai kartu su per karantino laikotarpį nestabdyta Lietuvos apdirbamosios gamybos veikla bei jos palankia struktūra sudarė sąlygas pasiekti prieškarantininę gamybos apimtį ir jau kelis mėnesius ją viršyti. Tokie rezultatai taip pat yra tarp geriausių ES. Tiesa, ne visoms apdirbamosios gamybos šakoms sekasi vienodai gerai. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai savo pardavimus sugebėjo padidinti chemijos ir vaistų, baldų, maisto ir tabako produktų gamintojai, o, pavyzdžiui, nemažai inžinerinės ir tekstilės pramonės sričių dar nesugebėjo pasiekti prieškarantininės gamybos apimties. Gerėjanti Lietuvos įmonių padėtis matyti ir iš verslo nuotaikų kaitos. Dar rugsėjo mėnesį visų pagrindinių ekonomikos sektorių – pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų – apklausų rezultatai rodė verslo įmonių nuotaikų gerėjimą.
Apžvelgiamą ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumą pastebimai turėjo paspartinti ir geresnis nei prieš metus grūdų derlius. Dėl nuimamo derliaus trečiąjį ketvirtį žemės ūkio sektorius paprastai sukuria daugiau nei 6 proc. visos Lietuvos ūkio pridėtinės vertės – tai apie 3,5 karto daugiau nei kitais ketvirčiais. Šiemet, Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, grūdų derlius turėtų būti 15 proc. didesnis nei pernykštis. Tai atitinkamai teigiamai veikia ir ekonomikos raidą. Remiantis istoriniais duomenimis, galima tikėtis, kad tokio masto grūdų derliaus padidėjimas gali iki 0,5 proc. paspartinti trečiojo ketvirčio metinę šalies ekonomikos plėtrą.
Vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, o žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.0 komentarai -
1 komentarai -
ELTOS inf.0 komentarai
Alis...