KREPŠINIO NAUDA – MILIJARDAS KASMET

Krepšinis – ne tik populiariausia sporto šaka Lietuvoje, bet ir verslo niša, kurioje sukasi nemenka suma pinigų. Tai teigia naujo tyrimo autoriai.

Tyrimą apie krepšinio įtaką Lietuvos ekonomikai atliko DNB banko analitikai. Vakar jis buvo pristatytas į pagalbą pasitelkiant Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą Arvydą Sabonį. Šis spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad pagaliau įrodyta, jog krepšinis ne tik ima, bet ir duoda.

"Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų save sieja su krepšiniu. Palyginti su ES, mes esame maždaug trečdaliu aktyviau sportuojanti tauta", – sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Banko analitikai suskaičiavo, kad teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui atnešdavo vidutiniškai po milijardą litų kasmet.

"Jau dabar matyti, kad, tinkamai išnaudodami turimą bazę, mes galime padidinti ekonominę naudą", – tvirtino J.Rojaka.

Ji taip pat tikino, kad neverta matyti, jog krepšinio, kaip verslo, panaudojimas yra epizodinis. Tiesa, didieji krepšinio turnyrai nebus rengiami kiekvienais metais vien Lietuvoje. Tačiau lėšų atneša ne tik jie.

Atliekant tyrimą buvo apskaičiuotas vidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis. Tai yra pinigai, kuriuos sirgalius išleidžia varžybų bilietams, gėrimams bei užkandžiams per jas ir transporto, skirto nuvykti iki varžybų vietos, išlaidoms. Išleidžiama suma nuo 2000 m. padidėjo dvigubai ir netgi nemažėjo užklupus ekonominiam sunkmečiui.

Skaičiuojant krepšinio atnešamą naudą, buvo atsižvelgta į daugelį kitų aspektų. Tai ne tik sirgalių išleidžiami pinigai krepšinio renginiams, bet ir krepšininkų, tiek profesionalų, tiek mėgėjų, investuojami pinigai inventoriui, salių nuomai ir kitoms reikmėms.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pastačius arenas atsirado galimybė rengti čempionatus. Dėl jų į Lietuvą atvyksta vis daugiau krepšinio mėgėjų iš kitų valstybių. Atvykę čia jie išleidžia pinigus varžyboms, viešbučiui, maistui, o galbūt ir suvenyrams. Per tiriamąjį laikotarpį krepšinio poveikis viešbučių ir restoranų sektoriui siekė ne mažiau nei 240 mln. litų.
Pristačius tyrimo rezultatus A.Sabonis juokavo, kad žinant, kiek tiksliai ekonominės naudos atneša krepšinis, bus galima iš valstybės reikalauti didesnės paramos. Jo teigimu, Lietuvos krepšininkai, gaudami gerokai mažesnę paramą nei konkurentai, pasaulyje užima trečią ketvirtą vietą.