„Iš principo (…) daugiau teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje (…) neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo Eltai sakė socialdemokratė.
Pasak jos, dėl ketvirtadienį ūkininkų atžvilgiu įvestų mokestinių lengvatų veikiausiai nukentės kitos, didesnio finansavimo reikalaujančios sritys.
„Suprantu ūkininkų padėtį, kad jiems visada yra sunku, kad jie visada nori kažkokių išimčių, bet žiūrėkite – mes gi dabar davėme pažadą, kad padarysime apmokestinimo suvidurkinimą rudenį (…), kad tikrai tie ūkininkai nenukentėtų. Tiesioginės išmokos yra nepamokestinamos, kelių mokesčio klausimu vėl yra ūkininkams lengvatos. Šiandien jie dar kartą išsikovojo tą lengvatą – nebus į kelių fondą tų kelių milijonų, kiek ten gaus ūkininkai“, – aiškino parlamento vicepirmininkė.
„Visi žmonės pajaus, kad kažkoks gabaliukas žvyrkelio bus nepatvarkytas. Bendras gėris visumoje nukenčia“, – akcentavo R. Budbergytė.
Anot parlamentarės, šiuo sprendimu veikiausiai bus nepatenkinti tokių lengvatų negaunantys gyventojai.
„Manau, kad žmonės, kurie neturi tokių nuolaidų, jie tikriausiai sako: kaip tas Seimas vėl neapgalvotai neapdairiai pasielgė“, – kalbėjo socialdemokratė.
„Tą („gyvulių“ – ELTA) ūkį yra labai sunku, kaip sakoma, išnaikinti, bet vis tiek reikia daugiau to supratimo ir iš tų pačių interesų grupių, kad jie irgi jaustų savo pareigą, kad negali būti visą laiką išskirtinėje privilegijuotoje padėtyje. Kol jie to nejaučia, o mes nepakankamai komunikuojame, to pilno supratimo ir susišnekėjimo nėra“, – aiškino politikė.
R. Šadžius: Seimas turėjo atsižvelgti ir į socialines įtampas
Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat sako šioje situacijoje matantis tam tikrą „gyvulių ūkį“, tačiau tikina, jog Seimas, priimdamas sprendimą dėl pajamų mokesčio lengvatos ūkininkams įvedimo, turėjo atsižvelgti į šiuo metu tvyrančias socialines įtampas.
„Aš sutinku su šita nuomone (apie „gyvulių ūkį“ – ELTA), bet iš tikrųjų Seimas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, tame tarpe – ir tam tikras socialines įtampas, kurios kyla žemės ūkio srityje“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Manau, kad ten yra rimtų spręstinų problemų, viena iš jų – žemės ūkyje gaunamų pajamų netolygumas, skaičiuojant metais (…). Dėl to rudenį mes pasiūlysime variantą, kaip galima būtų ir ūkininkų pajamas suvidurkinti, sakykime, per trejų metų laikotarpį. Tas būtų žymiai labiau sąžininga“, – aiškino R. Šadžius.
V. Čmilytė-Nielsen: blogai, kad vėliau reikia priiminėti išimtis
Savo ruožtu opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos daugumos užmojis dėl GPM apskritai yra ydingas. Pasak jos, ūkininkams tekusi lengvata – geriausias to įrodymas.
„Blogai yra tai, kad nueinama tuo keliu, kad vėliau reikia priiminėti išimtis, jog būtų sušvelnintos blogo projekto pasekmės. Per tą prizmę tai matau“, – Eltai sakė politikė, pažymėdama, kad pačią išimtį ūkininkams Seimo salėje palaikė.
„Tačiau pasisakiau prieš visą (GPM – ELTA) projektą. Tai skaudžiai kirs per vidurinę klasę ir stabdys ekonomiką“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Seimas pritarė siūlymui gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.
Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).
Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos didesnės nei 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc.
Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
Naujausi komentarai