Bankai pateko į bėdą, nes jiems trūko kūrybingumo. Jų veikla buvo paremta ydingomis paslaugomis ir tai nugramzdino pasaulio ekonomiką. Tuo įsitikinęs švedas Teo Harenas, vedęs seminarą apie kūrybingumą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

– Apie kūrybingumą dažniausiai kalbame meno kontekste. Tačiau jūs sakote, kad ir verslas turi būti kūrybingas. Kas, jūsų nuomone, yra verslo kūrybingumas?

– Kūrybingumui apibrėžti naudoju tokią formulę: idėjos lygu gebėjimai plius informacija. Pliuso ženklas simbolizuoja kūrybingumą ir reiškia tai, kad pasitelkus gebėjimus ir informaciją bei juos derinant tarpusavyje galima gauti šį tą nauja. Šiuo metu kaip tik teikiamos Nobelio premijos. Jos teikiamos ne turintiems daugiausia žinių, bet jas panaudojusiems naujais būdais.

– Ar dabartinė krizė išryškino kūrybingumo svarbą versle?

– Ir taip, ir ne. Kai kurie žmonės bijo būti kūrybingi, nes jie žino, kad jei pabandysi ką nors nauja ir tai nepasiteisins, atneš daug nuostolių bendrovei. Per krizę stengiamasi padaryti kuo mažiau klaidų, tačiau jeigu nori būti kūrybingas, turi leisti sau kartais suklysti.

Kita vertus, geriausias kelias išlipti iš krizės yra rasti naujų veiklos būdų. Daugybė žmonių nepasikeitė ir dirba taip pat, kaip ir prieš metus, tačiau verslo aplinka jau visai kita. Vadinasi, jie kažką darė ne taip anksčiau arba daro ne taip dabar. Norint dirbti kitaip, reikia keisti ir būti bent šiek tiek kūrybingesniam.

– Tačiau ar kūrybingumas – įmantrios JAV bankų finansų priemonės – neprisidėjo prie finansų krizės?

– Nepatikėsite, kiek kartų girdėjau šį argumentą. Nesutinku. Nors bankų siūlytos finansų priemonės vadintos pažangiomis, jos tokios nebuvo. Jos buvo bevertės, nes neveikė. Bankai bandė būti kūrybingi, sukūrė naujus produktus, tačiau jie buvo blogi, neatnešė naudos ir sukėlė krizę. Tai nėra kūrybingumas.

Įsivaizduokite, jei "Volvo" sukurtų automobilį iš stiklo, kuris nuo menkiausio smūgio sudužtų. Dėl to nereikėtų kaltinti kūrybingumo, tai būtų tiesiog neišmanymas. Tad bankai sukėlė krizę, nes jiems kūrybingumo kaip tik ir trūko, o pagrindines klaidas lėmė tai, kad nebuvo pasimokyta iš buvusių krizių ir ankstesnių finansinių burbulų.

– Kalbant apie kūrybingumą ir verslą, ar jis vienodai svarbus visur, net ir tokioje, regis, monotoniškoje srityje kaip gamyba?

– Kūrybingumas svarbus visur. Jei gamini automobilių dalis, pavyzdžiui, stabdžius, jie prieš 20 metų veikė vienaip, šiandien jie turi tokias technologijas kaip ABS, apsaugą nuo slydimo ir veikia visiškai kitaip. O jeigu šiandien ketini savo stabdžių sistemą parduoti gamintojams, reikia naujovių. Jei neišeina sukurti tobulesnio produkto, gali jį padaryti pigesnį, gražesnį ar ekologiškesnį.

– Jūs kalbate apie bendrovės strategiją. Tačiau ar svarbu, kad darbuotojas prie konvejerio būtų kūrybingas?

– Prieš 20 metų daugelis bendrovių turėjo specialius tyrimų padalinius, atsakingus už idėjų kūrimą. Taip buvo praėjusiame amžiuje. Šiandien žmogus, dirbantis prie konvejerio, turi siūlyti naujų idėjų, nes būtent jis išmano tai, ką daro. Jeigu bendrovė sudaro sąlygas darbuotojams išsakyti savo idėjas, ji gali pasiekti gerokai daugiau, negu tai pavesdama tik keliems žmonėms.

– Ar vadovai visada atsižvelgia į darbuotojų pasiūlymus?

– Vadovai dažnai mano, kad gali būti tik vienas sprendimas, tinkantis visiems atvejams. Ir tai yra vadovų sprendimas. Toks požiūris atgyvenęs. Šiuolaikiniam vadovui turi pirmiausia rūpėti, kaip įkvėpti savo pavaldiniams kūrybingumo. Aišku, jis ir pats gali būti kūrybingas, tačiau sugalvoti visas idėjas ne jo darbas. Jo užduotis – paskatinti žmones siūlyti naujų idėjų.

– Kaip kūrybingumas gali padėti ties bankroto riba atsidūrusiam verslininkui, kuriam ekonominės perspektyvos nežada nieko gera?

– Sudėtinga padėtis, tačiau visuomet galima bandyti ieškoti išeičių. Švedijoje taip pat krizė, tačiau praėję metai mūsų bendrovei buvo geriausi iš visų. Tai susiję su tuo, kad kai klientai norėjo atšaukti seminarus ar mokymus, mes stengėmės rasti alternatyvų, pavyzdžiui, atidėti atsiskaitymą vėlesniam laikui, vietoj mokesčio už seminarą nusipirkti knygų ar jungtis prie panašių bendrovių ir mokėti mažiau. Jeigu pokalbį būtume baigę, vos klientas atsisakė mūsų paslaugų, šiandien mūsų padėtis būtų kur kas blogesnė.

Aišku, ne visos problemos per krizę gali būti išspręstos ir kai kurios bendrovės iš tiesų bankrutuos. Tačiau net ir po bankroto galima bandyti pasitelkti bendrovės turėtus kontaktus ar buvusius klientus.

– Lietuvoje svečiuojatės trečią kartą, kokį įspūdį susidarėte apie lietuvius? Ar jie kūrybingi?

– Teko vesti nemažai seminarų Baltijos šalyse veikiančiose skandinavų bendrovėse. Baltijos šalių gyventojai gerokai atviresni naujoms idėjoms negu švedų bendrovės. Žmonės skundžiasi tuo, kad šios bendrovės neleidžia jiems būti tiek kūrybingiems, kiek jie norėtų. O tai problema. Švedai neatsikrato seno požiūrio "mes žinome geriau ir turime pamokyti Baltijos šalis". Neįvertindamos vietos kūrybingumo potencialo, skandinavų bendrovės daro klaidą.

Jūsų pranašumas – per pastaruosius 15 metų išgyventi didžiuliai pokyčiai. Švedija per šį laiką nepasikeitė. Ko jums trūksta, tai didesnio pasitikėjimo savo kūrybiniais gebėjimais. Kai kitą kartą bosas iš Švedijos jus mokys, kaip reikia veikti, jūs atsakykite, kad tai vienas sprendimų, tačiau mes žinome geresnį, nes išgyvenome daug pokyčių, o jūs esate įstrigę ten pat, kur buvote prieš 15 metų. Kalbant apie dabartinę krizę, kurią išgyvena Lietuva, tai nedidelė įduba kreivėje, kylančioje į viršų.

"Oskarai" už inovatyvumą*

Verslo procesai

Apdovanojimas skirtas indų bendrovės "Tata Group" valdybos pirmininkui Ratanui Tata, sugebėjusiam per sunkmetį bendrovės pajamas padidinti dvigubai, sėkmingai plėtoti įvairius verslus, pradedant gaiviųjų gėrimų gamyba ir baigiant energetika, išpopuliarinusiam verslo procesų nuomos (angl. – outsorcing) idėją ir įgyvendinusiam pigiausio automobilio pasaulyje "Tata Nano" sumanymą.

Energetika ir aplinka

Šioje kategorijoje pagerbtas saulės elementus gaminančios JAV bendrovės "SunPower Corporation" įkūrėjas ir prezidentas Richardas Swansonas. 2009 m. bendrovė pristatė naujoviškus elementus, kurie 19,3 proc. saulės šviesos paverčia elektros energija ir yra 50 proc. našesni už kitas panašias technologijas. 2008-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, bendrovė padvigubino savo pajamas.

Socialinė ekonomika

Apdovanojimas atiteko Šveicarijoje įsikūrusios įmonės "Vestergaard Frandsen" vadovui Mikkeliui Vestergaardui Frandsenui. Penkis dešimtmečius gaminusi uniformas viešbučių ir parduotuvių darbuotojams, įmonė pradėjo gaminti produktus, padedančius spręsti sveikatos problemas trečiojo pasaulio šalyse: nuo moskitų įkandimų saugančią lovą su tinkleliu "PermaNet", vabzdžius žudantį brezentą "ZeroFly", ant kaklo nešiojamą vandens filtrą "LifeStraw".

Apdovanojimas "Be sienų"

Jis skirtas socialinės svetainės "Facebook" įkūrėjui Markui Zuckerbergui. Šios svetainės vartotojų skaičius toliau sparčiai auga, jos narių gretas kasdien papildo po 1 mln. naujų lankytojų iš viso pasaulio. Nors iš pradžių svetainė buvo skirta vieno JAV universiteto studentams, šiuo metu didžiąją jos narių dalį sudaro ne JAV gyventojai. Be to, šįmet "Facebook" jos savininkams pradėjo nešti pelną, ji dirba su 70 iš 100 didžiausių JAV reklamdavių.

* "Oskarais" vadinamus apdovanojimus už įgyvendintas idėjas, pakeitusias pasaulio ekonomikos eigą, teikia britų savaitraštis "The Economist". Visas įvertintų verslininkų sąrašas bus paskelbtas prieš pat apdovanojimų įteikimo ceremoniją, kuri šįmet vyks spalio pabaigoje Londono mokslo muziejuje.