KRIZĖS KOMISIJA PRADEDA RENGTI PIRMĄSIAS TYRIMO IŠVADAS

Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančios parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad penktadienio komisijos posėdyje bus pradėta diskutuoti apie pirmąsias šio tyrimo išvadas.

„Yra paruošti išvadų projektai pirmuoju ir antruoju klausimais, apie juos pradėsime kalbėtis (penktadienį. – ELTA). Pirmas klausimas – apie prociklinio biudžeto įtaką viešiesiems finansams ir kaip tai atsiliepė krizės laikmečiui. Antrasis klausimas susijęs su tuo, ar Lietuva turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių šaltinių pigiau nei tai darė iš komercinių institucijų. Apie tuos du klausimus turime pakankamai informacijos, yra parengti išvadų projektai, ir apie juos kalbėsimės“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.

„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – teigė BFK pirmininkas.

S. Jakeliūnas vyksta į Švediją

S. Jakeliūnas kitą savaitę vyksta į Švediją, kur ketina susitikti su šalies centrinio banko ir komercinius bankus prižiūrinčios finansų inspekcijos vadovais.

„Ir vienoje, ir kitoje institucijoje bus kalbama apie krizę Baltijos šalyse ir Lietuvoje. Kadangi Švedijos ir parlamentas, ir centrinis bankas, ir finansų inspekcija yra išreiškę savo pozicijas dėl krizės priežasčių, tai mes padiskutuosime apie vykstantį tyrimą (Lietuvoje) ir pasitikrinsime, ar tos išvados ir pozicijos panašios, ar skiriasi“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.

S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Išplatintame rašte LB paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis trečiadienį taip pat publikavo 20 komentarų VILIBOR tema, kuriuos vadina atsakymu S. Jakeliūnui. Lietuvos banko atstovas, išvadinęs visus savo argumentus, daro išvadą, kad teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.

Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas yra sakęs, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.

„Lietuvos bankas neturi teisės siūlyti Seimui ko nors. (...) Aš tai priimu kaip bandymą daryti įtaką Seimui. To nebus. Jeigu reikės, kažkokius sprendimus ar kreipimusi mes priimsime patys, be Lietuvos banko raginimų“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.

Jis sakė į paskelbtą raštą reaguosiantis tada, jei Lietuvos bankas imsis kokių nors veiksmų.

S. Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V. Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus.

Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.

„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas – kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, – sakė premjeras.

S. Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl S. Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko priimamus sprendimus.