LABDARA – ITIN PELNINGAS VERSLAS

Manantys, kad visi paramos akcijų metu surinkti pinigai atitenka skurstantiems, sergantiems vėžiu ar beglobiams vaikams, labai klysta. Labdara – itin pelningas verslas, užtikrinantis nuolatines pajamas, o ir patys šių projektų rengėjai pripažįsta atsiriekiantys dalį gautų lėšų savo išlaidoms.

Manantys, kad visi paramos akcijų metu surinkti pinigai atitenka skurstantiems, sergantiems vėžiu ar beglobiams vaikams, labai klysta. Labdara – itin pelningas verslas, užtikrinantis nuolatines pajamas, o ir patys šių projektų rengėjai pripažįsta atsiriekiantys dalį gautų lėšų savo išlaidoms.

Užsidirba laimingam gyvenimui

Dauguma Lietuvoje veikiančių paramos fondų ir organizacijų surinktas lėšas meta į bendrą katilą, iš kurio vėliau maitinasi visus metus.

Sąnaudos organizacijose labai skiriasi, o apie tai diskutuojama tik aptakiai. Gal todėl, kad iš tiesų čia kalbama apie solidų atlygį.

Žurnalistė, televizijos laidų vedėja, labdaros ir paramos fondo "Bėdų turgus" vadovė Edita Mildažytė pripažįsta, jog rinkodara – aukojimo akcijų varomoji jėga. Žmonės lengvai pasiduoda manipuliacijoms.

"Taisyklė – pinigai geriausiai pritraukiami sergantiems vaikams. Tik sergantiems diedukams – nelabai. Tačiau tai neeliminuoja kilnių akcijos paskatų. Labai daug kas priklauso nuo organizatorių, rėmėjų, galiausiai – nuo paties požiūrio", – atviravo E.Mildažytė.

Anot jos, už dyką ar minimalų atlygį paramos renginiuose pasirodo tik atlikėjai. Natūralu, kad kiekvienas siekia užsidirbti, todėl neverta manyti, jog kiti yra šventesni už Romos popiežių.

"Man keista, kad atlikėjai sutinka koncertuoti už dyką, tuo metu nė vienas mobiliojo ryšio ar garso operatorius nemokamai nedirba. Todėl, kai žmonės man paskambina reikšdami norą surengti labdaros akciją ir kviečia atvažiuoti, aš jiems labai paprastai atsakau: įvykio biudžetas yra vienas, pranešimo apie jį – antras, o surinktos lėšos jau trečias biudžetas. Tai yra lygiai tas pats, kas surengti savo vestuves. Tik tiek, kad naudos gavėjas esate ne jūs, o trečiasis asmuo ar organizatorius", – šypsojosi žinoma moteris.

Paklausta, ar normalu, jog iš labdaros kažkas neblogai pelnosi, E.Mildažytė žodžių į vatą nevyniojo.

"Nemanau, kad tai labai normalu, tačiau Lietuvoje tai tūkstantį kartų normaliau nei tarptautinės labdaros organizacijos, kurioms jų statusas dažnai tėra priedanga. Tokiu būdu pinigų užsidirbama ilgam ir laimingam gyvenimui", – įsitikinusi pašnekovė.

Kartais vertėtų iškelti klausimą, ar mums apskritai reikia tiek daug aukojimo akcijų, kurios Lietuvoje virsta mados reikalu.

"Būtent todėl per Kalėdas ar Naujuosius metus "Bėdų turgus" išskirtinių renginių neorganizuoja ir pinigų telefonu nerenka", – nukirto E.Mildažytė.

Surinko 7 mln. eurų

Labdaros telemaratonai, tokie kaip "Ištiesk gerumui ranką", "Išsipildymo akcija" ar "Gelbėkit vaikus", turėdami puikius informacinius kanalus pasiekia milžinišką žmonių srautą.

Vienas didžiausių Lietuvoje televizijos paramos projektų "Išsipildymo akcija" gyvuoja keliolika metų, per kuriuos spėjo surinkti daugiau nei 7 mln. eurų.

Deklaruojama, jog surinkti pinigai atitenka šeimoms, globos įstaigoms ir sergantiems vaikams, jų buičiai ir gydymui.

"Išsipildymo akcijos" projekto vadovė Dalia Vaitiekūnienė aiškino, kad jos vykdytojai už paaukotas lėšas vaikus aprūpina patys. Akciją administruoja labdaros fondas "Vienybė".

"Mes nepervedinėjame pinigų nei ligoniukams, nei globos įstaigoms, o patys perkame reikalingus daiktus, medicininę įrangą ar paslaugas. Kviesdami žmones aukoti jau iš anksto žinome, ko vaikams reikia, nes paprašome globos įstaigų atsiųsti užpildytas poreikių anketas", – sakė pašnekovė.

Anot D.Vaitiekūnienės, administravimo išlaidos – iki 20 proc. Jos yra atidedamos keturių darbuotojų atlyginimams, buhalterinių paslaugų įmonei, kanceliarinėms, ryšių ir transporto išlaidoms.

"Niekada nesame viršiję ar pasiekę 20 proc. ribą. Kiekvienais metais jos yra skirtingos", – aiškino D.Vaitiekūnienė.

Klaipėdietį gydo Šveicarijoje

Pernai "Išsipildymo akcija" surinko apie 434 tūkst. eurų. Administravimo išlaidos siekė beveik 14 proc. visų gautų lėšų, tai yra kiek daugiau nei 59,6 tūkst, eurų.

Kaip nurodė D.Vaitiekūnienė, mobiliojo ryšio operatoriai perveda į akcijos sąskaitą suaukotas lėšas, atsisakydami savo administracinių mokesčių.

Kitas labdaros ir paramos fondas vaikams – "Mamų unija" siekia padėti onkologinėmis ligomis sergantiems nepilnamečiams. Esą surinkti pinigai yra pervedami tiesiogiai mažamečių tėvams.

Fondo veiklos išlaidų ataskaitoje nurodyta, jog per pirmąjį šių metų ketvirtį, nuo sausio iki kovo, buvo surinkta per 25 tūkst. eurų. Per tą patį laikotarpį pašto, telefono, transporto, buhalterinės apskaitos ir bankinių paslaugų išlaidos siekė 2,7 tūkst. eurų.

Atsakinga už projektinę veiklą ir paramą "Mamų unijos" atstovė Dovilė Marčinskaitė pasakojo, kad fondas turi tris darbuotojus, kiti yra savanoriai.

Jiems atlygis mokamas iš projektinės ir papildomos fondo veiklos. Darbus jie viešina internete, kur ir kviečia žmones aukoti.

"Turime paskyrą socialiniame tinkle, taip pat interneto tinklalapį. Tai yra pagrindiniai kanalai, kuriuose skelbiama, ką darome. Šiuo metu pinigus renkame berniukams – klaipėdiečiui Laurynui ir Domui iš Kazlų Rūdos, besigydantiems Šveicarijoje", – teigė atstovė.

Dviejų vaikų gydymui reikia apie 60 tūkst. eurų.

"Konkrečiai šių vaikų gydymo išlaidas padengiame pagal jų pateiktas ataskaitas ir čekius – tai yra lėktuvo bilietai, slaugos priemonės, namai, kuriuose gyvena, viskas, išskyrus maistą. Į banko sąskaitą pervedame jiems reikalingą sumą", – tikino pašnekovė ir pridūrė, kad gruodį prieš Kalėdas žmonės linkę plačiai atverti pinigines.

Auka – už akcijos kainą

Apie tai, kad gerumas – vienas efektyviausių komercijos įrankių, byloja ir vis dygstantys internetiniai labdaros portalai.

Vienas tokių – "Aukok.lt". Per šešerius metus iki dabar čia buvo suaukota daugiau nei 1,5 mln. eurų. Pinigus žmonės perveda į nurodytą sąskaitą.

Už portalą atsakinga organizacija "Geros valios projektai" renka lėšas vaikams, šeimoms, gyvūnams, gamtai ar skurdui mažinti.

Esą tokiu būdu įmonėms ir privatiems asmenims aukoti patogiau.

Paremti prašoma ir patį internetinį portalą, kuris savoms išlaidoms jau turi surinkęs beveik 34 tūkst. eurų, jam trūksta dar 6 tūkst. eurų.

Pinigai reikalingi puslapio palaikymui, informacijos teikimui keliomis kalbomis, techniniams ištekliams ir administracinėms išlaidoms.

Išskirtina tai, kad internetinėse nuolaidų parduotuvėse, kuriose siūlomos įvairios prekės ir paslaugos už mažesnę kainą, atsiranda galimybė aukoti "su akcija".

2,5 ar 10 eurų paramą vėžiu sergančiam vaikui čia galima nupirkti vos už kelis eurus. Žmogus įsivaizduoja perkąs didesnę auką už mažesnę kainą.

Paramos pinigai – klounams

Klaipėdietė Ingrida sutriko, kai dėvėtų drabužių parduotuvėje "Humana" kasininkė jai įkyriai bruko klouno nosį už pusantro euro. Paklausus pardavėjos, kam bus skirta jos auka, ši paaiškino, esą vaikams paremti.

"Geraširdiškumu manipuliuojami pirkėjai negaili už visiškai jiems nereikalingą daiktą suploti kepalo duonos kainos. Bet retas pasidomi, už ką iš tiesų moka pinigus. Vaikams nieko negaila, tačiau taip galvoja tūkstančiai, o kas, jei pinigai visai ne vaikams kapsi?" – abejojo moteris.

Asociacijos "Raudonosios nosys. Gydytojai klounai" surinktos lėšos patenka į bendrą nevyriausybinės organizacijos iždą. Jie esą skiriami klounų darbui su sergančiais vaikais ligoninėse.

Bendradarbiaujama su privačiu verslu, tad pirkėjai aukoja nusipirkdami raudoną nosį ar vaistinėse įsigydami nurodytos rūšies vitaminų.

Kaip teigė Živilė Ptičkinaitė, atsakinga už minėtos organizacijos komunikaciją ir lėšų pritraukimą, šias prekes platinantis dėvėtų drabužių tinklas "Humana" savo dalies atsisako. Tad surinkti pinigai, atskaičius PVM, atitenka klounams.

Organizacija pardavinėja ne tik savo prekes, bet ir paslaugas, pavyzdžiui, 450 eurų kainuojančias kūrybines dirbtuves suaugusiesiems "Atrask savo vidinį klouną".

"Dalį surinktų lėšų skiriame organizacijos informacinei sklaidai, reklaminei kampanijai – skrajutėms, plakatams, tiesiog tam, kad žmonės žinotų, jog egzistuoja šie klounai. Taip pat biuro išlaidoms, darbuotojų atlyginimams", – vardijo Ž.Ptičkinaitė.

Rinkodarai – 55 tūkst. litų

Asociacija "Raudonosios nosys" turi du darbuotojus, atsakingus už vadybą ir aštuonis klounus – profesionalius aktorius.

Kiekvienam už kelių valandų pasirodymą mokamas 55 eurų vienkartinis atlygis pagal individualios veiklos sutartį. Esą tai savotiška gydymo terapija, siekianti ligoniams grąžinti pozityvias mintis.

Viešai skelbiamoje veiklos finansinėje ataskaitoje rašoma, kad per praėjusius metus organizacijos pajamos viršijo 411,6 tūkst. litų.

Projekto rinkodarai – viešinimui ir finansų pritraukimui per metus išeikvota netoli 55 tūkst. litų. Administracinės išlaidos dar didesnės – per 74 tūkst. litų.

Pernai daugiau kaip 113,7 tūkst. litų šiai organizacijai suaukojo juridiniai asmenys, taip pat nemažą dalį sudarė pajamos iš valstybės biudžeto – lygiai 106 tūkst. litų.

Fiziniai asmenys paaukojo 36,7 tūkst. litų. Dar beveik 99 tūkst. litų visų pajamų sudarė prekių ir paslaugų pardavimas.

Klounai kartą per mėnesį neaplenkia ir uostamiesčio.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Daina Šutrajevienė teigė, kad savo apsilankymu jie praskaidrina vaikams nuotaikas. Ligoninė yra pasirašiusi sutartį su minėta organizacija.

"Jie keliauja per palatas ir užsiima su pacientais individualiai, rodo triukus, dainuoja", – pasakojo pašnekovė.

Skatina neremti aklai

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad kiekvienas, norįs, kad auka išties pasiektų jos gavėją, turėtų prieš tai atidžiai paanalizuoti organizacijos veiklą ir pobūdį.

Nepolitinės organizacijos, skatinančios pilietines antikorupcines iniciatyvas šalyje, vadovas aiškino, kad patys žmonės privalo būti akylesni.

"Pinigai keliauja konkrečioms organizacijoms, todėl vertėtų pasidomėti, ką ji veikia, kaip atsiskaito, ir aukoti atsakingai. Siūlyčiau labdaros fondams, įstaigoms ar organizacijoms atlikti auditą ir viešinti savo finansines veiklos ataskaitas, pagal kurias būtų galima spręsti apie jų veiklos skaidrumą", – pabrėžė S.Muravjovas.