Didėjantis šalies įsiskolinimas ateityje gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, įspėja Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Vis dėlto, pasak Vaidoto Tuziko, Lietuvos skolos ir BVP santykis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, yra nedidelis. Jis taip pat sako įžvelgiantis ženklų, kad padidėjo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.

Valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2025-aisiais gali pasiekti 43 proc., o 2026 metais – apie 45 proc. BVP. 

„Didėjantis įsiskolinimas apribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė V. Tuzikas. 

„Augant valdžios sektoriaus skolai mažėja fiskalinė erdvė – mes vis labiau artėjame prie 60 proc. Mastrichto kriterijaus ir ilgainiui tai gali riboti mūsų galimybes reaguoti į būsimus šokus, kurių turint galvoje tvyrančią geopolitinę įtampą ateityje gali būti“, – kalbėjo LB atstovas.  

Tarptautiniu lygiu Lietuvos skolos ir BVP santykis vis dar yra, palyginti su visomis euro zonos valstybėmis, nedidelis.

 

Tačiau V. Tuzikas pabrėžė, kad auganti skola netrukdys Vyriausybei skolintis 2024 metais.

„Nematome rizikų, kad Vyriausybei nepavyktų pasiskolinti. Manome, kad nekils jokių nesklandumų šioje vietoje (...)“, – sakė jis.

„Tarptautiniu lygiu Lietuvos skolos ir BVP santykis vis dar yra, palyginti su visomis euro zonos valstybėmis, nedidelis. Taip pat įžvelgiame tam tikrų ženklų, kad yra padidėjęs investuotojų pasitikėjimas Lietuva, o pažiūrėję į antrinės vertybinių popierių rinkos duomenis manome, kad šiek tiek yra pagerėjęs šios rinkos likvidumas“, – teigė V. Tuzikas.  

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skolos aptarnavimo išlaidos 2025 metais sieks 0,7 proc. BVP, o 2026 metais – 1,1 proc. Pasak institucijos, skolos lygis 2026 metais ūgtels iki 46 proc. BVP – vienu punktu daugiau nei nurodo Lietuvos bankas.