Lietuvos bankas (LB), išnagrinėjęs 55-ių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų mokėjimo paslaugų sutartis su gyventojais, nustatė, kad jos tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus.

Daugiausia neatitikimų nustatyta sutarčių nuostatose, susijusiose su įstaigų atsakomybe už neautorizuotas mokėjimo operacijas, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas.

„Mokėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad sutartys atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus. Jas reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti. Be to, sutartys turi būti aiškios ir suprantamos vartotojui“, – pranešime sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Pasak centrinio banko, ketvirtadalyje vertintų sutarčių nurodomi trumpesni nei nustatyta įstatyme terminai, iki kada mokėtojas turi pranešti apie neautorizuotą, netinkamai inicijuotą arba įvykdytą mokėjimo operaciją. Taip pat ketvirtadalis įstaigų nepagrįstai iš dalies vartotojams perkelia atsakomybę už neautorizuotas ar netinkamai autorizuotas mokėjimo operacijas.

Daugiau nei pusėje LB vertintų sutarčių pateikiama tik bendra nuostata apie įstaigos atsakomybę už įsipareigojimų vykdymą arba tiesioginių nuostolių atlyginimą, neišskiriant, kad įstaiga yra atsakinga už tinkamą mokėjimo operacijų inicijavimą arba įvykdymą.

Pasak LB, vertintose sutartyse taip pat dažnai nedetalizuojamos arba visiškai nenurodomos gavėjo ar per gavėją inicijuotų mokėjimo operacijų sumų grąžinimo mokėtojui sąlygos.

Teigiama, kad dalis įstaigų nurodo įstatymo neatitinkančius sutarties pakeitimo ir nutraukimo terminus, numato galimybę didinti komisinį atlyginimą nesilaikant sutarties keitimo tvarkos. Sutarties nutraukimo atvejais vartotojo iniciatyva numatomi sąskaitos uždarymo mokesčiai arba papildomos sąlygos, kurių neturėtų būti.

Taip pat vertintose sutartyse įstaigos numato teisę blokuoti mokėjimo priemonę, tačiau dažnu atveju neprisiima pareigos informuoti vartotoją apie mokėjimo priemonės blokavimą ir jo priežastis prieš mokėjimo priemonės blokavimą ar iškart po to, kai ji yra užblokuojama.

LB pastebėjo, kad įstaigų sutartys dažnai yra pakankamai ilgos, naudojama vartotojams nedraugiška kalba, be to, dalyje sutarčių nėra numeracijos arba ji pernelyg paini. Sudarydamos sutartis su vartotojais anglų kalba, įstaigos neretai vartoja Lietuvos teisei nebūdingas sąvokas, kurios apsunkina vartotojų galimybes suprasti sutarties sąlygas.

V. Cibo teigimu, LB kreipėsi į įstaigas, kurių bendrosios mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatos neatitinka įstatymo, kad šios nedelsdamos pašalintų neatitikimus.