„Legalaus tabako suvartojimas cigarečių pavidalu, Covid-19 pandemijos laikotarpiu augęs, 2024 metais sumažėjo ir beveik siekė mažiausią tabako suvartojimo lygį (nuo 2015 metų – BNS)“, – naujausių duomenų pristatyme ketvirtadienį sakė agentūros vadovės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

„Vidutinis vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas kas savaitę surūko daugiau nei standartinį pakelį cigarečių. Pabrėšiu, kad tai yra vidutinis, nes rūko tikrai ne visi“, – kalbėjo ji.

Agentūra skelbia, kad vienam 15 metų ir vyresniam žmogui per metus teko 1151 cigaretė  – 5,9 proc. mažiau nei 2023 metais.

Cigarečių gamyba per metus sumažėjo 4 proc., eksportas – 16,9 proc., tuo metu importas padidėjo 26,2 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos padidėjo 7,6 proc., tai lėmė nuo 2024 metų sausio padidintas akcizo tarifas.

Per metus augo gyventojų perkamoji galia: brangiausių cigarečių (20 vnt. pakelis) vienas žmogus galėjo įsigyti vidutiniškai 242 pakelius, vidutinio kainų lygio – 276 pakelius, pigiausių – 308 pakelius.

 Vienam 15 metų ir vyresniam žmogui per metus teko 1151 cigaretė  – 5,9 proc. mažiau nei 2023 metais.

Pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1577 asmenys, arba 80 daugiau nei 2023 metais. Dauguma (77,3 proc.) mirusiųjų buvo vyrai. 100 tūkst. gyventojų teko 54,6 mirusiojo (tarp miesto gyventojų – 47,7, kaimo gyventojų – 69,5).

Mažiau parduota ir spiritinių gėrimų bei alaus 

Lietuvoje pernai legaliai įsigytų alkoholinių gėrimų vartojimas buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.

Agentūros vadovės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sakio, jog vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro suvartoto absoliutaus alkoholio – 0,8 litro mažiau nei 2023 metais.

„Legalaus alkoholio suvartotas kiekis yra mažiausias per pastarąjį dešimtmetį“, – duomenų pristatyme ketvirtadienį teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.

Legalaus absoliutaus alkoholio suvartota struktūra per metus keitėsi nežymiai: 0,7 proc. punktoiki 39,6 proc. mažėjo alaus dalis, vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių – didėjo 0,5 punkto iki 17,7 proc. visų suvartotų alkoholinių gėrimų. Spiritinių gėrimų dalis augo 0,2 punkto iki 42,7 procento.

Mažėjo pardavimai

Lietuvos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse pernai parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų – 5,3 proc. mažiau nei 2023 metais. Vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių parduota 4,3 mln. dekalitrų, arba 2,1 proc. daugiau.

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,2 mln. dekalitrų, arba 7,5 proc. mažiau nei 2023 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Alkoholinių gėrimų kainos per metus padidėjo 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis (6,3 proc.), vaisių vynas (5,7 proc.), lietuviškas alus (5,2 proc.), vermutas (5 proc.), likeris (4,9 proc.), nespirituotas vynuogių vynas (4,7 proc.), importinė degtinė (4,6 proc.), putojantis vynuogių vynas (3,7 proc.), brendis (3,6 proc.), lietuviška  degtinė (3,2 proc.), trauktinės (3,1 proc.).

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2024 metų sausio padidintas akcizas.

Alkoholinių gėrimų kainos per metus padidėjo 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis (6,3 proc.), vaisių vynas (5,7 proc.), lietuviškas alus (5,2 proc.).

Pernai didėjo beveik visų alkoholinių gėrimų gamyba – pagaminta 10,9 proc. daugiau  – 1 mln. dekalitrų spiritinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. 

Vynuogių vyno ir vermuto gamyba augo 1,2 proc., fermentuotų gėrimų – 6,4 proc. daugiau. iš pastarųjų mažiau pagaminta putojančių (29,2 proc.), vaisių ir uogų vyno (10,9 proc.), bet augo sidro (88,9 proc.) ir neputojančių gėrimų (40,9 proc.) gamyba.

Daugiausia pagaminta alaus – 29,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 3,2 proc.

Pernai Lietuvos vidaus rinkai pateikta 3,15 mln. dekalitrų absoliutaus alkoholio – 6,5 proc. mažiau nei 2023 metais.

Su alkoholio vartojimu susijusių diagnozių daugėjo

Higienos instituto duomenimis, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27,7 tūkst. asmenų – kiek daugiau negu 2023 metais. Pernai 100 tūkst. gyventojų teko 958 sergantieji (2023 metais – 944).

Dažniausia buvo alkoholinė priklausomybė (703,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (157,5 atvejo), alkoholinė kepenų liga (132,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (85,5 atvejo).

Tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis vyrai sirgo 3,2 karto daugiau nei moterys (labiausiai – 50–54 metų vyrai ir 45–49 metų moterys), kaimo gyventojai – 1,3 karto daugiau nei miesto (atitinkamai 45–49 ir 50–54 metų).

Higienos instituto duomenimis, pernai 677 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų – 52 daugiau negu 2023 metais. Dažniausiai sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (52,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (8,3 proc.).

Vyrų mirtingumas 3,1 karto viršijo moterų, 100 tūkst. miesto gyventojų teko 21,7 mirusiojo (2023 metais – 20), kaimo – 27,2 mirusiojo (25,5).

Nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius per metus sumažėjo, o eismo įvykių – šiek tiek išaugo. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai 25,7 proc. (7,6 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys – 919 atvejų (10,8 proc.) mažiau nei 2023 metais.

Policijos departamento duomenimis, kas dvyliktą kelių eismo įvykį – 234 – sukėlė neblaivus asmuo (2023 metais – 223). Juose žuvo 8 ir buvo sužeisti 276 žmonės.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 28 asmenys, iš jų 1 buvo neblaivus (2023 metais – atitinkamai 33 ir 6).