Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas, kurios leistų 2026–2029 metais susiformuoti biometano vartojimo rinkai. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Vienintelis Seimo posėdyje argumentus išsakęs liberalas Simonas Gentvilas sskė, kad pokyčiai leis Lietuvos biodujas ne eksportuoti, o vartoti vietoje: „Tai bus pajamos žemės ūkiui.“
Parlamentaras taip pat mano, kad savivaldybės ir verslas galės drąsiau investuoti į autoūkio atnaujinimą ir degalams naudoti biodujas.
Šiuo sprendimu nuo šių metų liepos iki 2030 metų sausio padidintas biodujų energetinės vertės koeficientas: skystų ir pažangių biodegalų energinė vertė bus laikoma du kartus didesne, palyginti su pradine jos verte, jeigu jie pagaminti iš žaliavų, tinkamų naudoti pažangių biodegalų gamybai, ir tris kartus didesne, jeigu jie gaminami iš tame pačiame sąraše nurodytų žaliavų.
Ieškoti būdų, kurie skatintų lietuviško biometano vartojimą vidaus rinkoje, o ne jo eksportą, Seimo paprašė Energetikos ministerija.
Dabar Lietuva eksportuoja 50–60 proc. biometano. Investicijos į jo gamybą siekia apie 200 mln. eurų, o pernai sektoriaus sukurta pridėtinė vertė siekė 40 mln. eurų, iki 2030 metų ją siekiama padidinti iki 140 mln. eurų.
Lietuva siekia, kad iki 2030 metų sunkiasvorių transporto priemonių, naudojančių biometaną, padaugėtų nuo 651 iki 3,2 tūkst.
Naujausi komentarai