Vėl atgyja kalbos, kad koncernas "PKN Orlen" gali parduoti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Tiesa, šįkart padėtis atrodo kur kas rimčiau – apie tokią galimybę prakalbo Lenkijos iždo viceministras Mikołajus Budzanowskis.

Neišvengė nuostolių

Dar liepą prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, pareiškė, sužinojusi, kad rusai derasi su lenkais dėl galimo Mažeikių naftos pardavimo. Galimais pirkėjais įvardijami: ankstesnės "Mažeikių naftos" savininkės "Jukos" turtą perėmusi valstybinė Rusijos bendrovė "Rosnieft", "Lukoil" ir TNK-BP.

"PKN Orlen" šiuos "gandus" paneigė ir komentuoti tolesnius Mažeikių gamyklos ateities planus atsisakė. Tačiau koncerno atstovai leido suprasti, kad bendrovei "Orlen Lietuva" vis dėlto ieškoma strateginio partnerio.

Lenkijos iždo viceministras dienraščiui "Parkiet" šią savaitę pareiškė, kad reikia rimtai apsvarstyti tolesnius veiksmus ir galimus sprendimus dėl Mažeikių gamyklos savininko.

"Šiandien dar per anksti, kad būtų galima vienareikšmiškai nuspręsti, kokia bus "Orlen Lietuvos" ateitis. Tačiau jau pats laikas rimtai pasvarstyti apie tolesnius veiksmus "Orlen Lietuvos" atžvilgiu ir galimus sprendimus dėl savininko. Prioritetas dabar yra sugrąžinti gamyklos pelningumą. Tačiau nereikėtų atmesti ir visiško investicijų ištraukimo", – kalbėjo M.Budzanowskis.

Logistikos problemos

Lenkai galimybę parduoti dalį arba visas Mažeikių gamyklos akcijas svarsto dėl nuostolingos įmonės veiklos. O pelno raktas, kaimynų iždo viceministro teigimu, yra sėkminga logistika. Lenkai beveik nuo tada, kai įsigijo Mažeikių gamyklą (2005 m.), derasi, kad Lietuva atstatytų 19 km ilgio geležinkelio bėgius nuo Mažeikių iki Latvijos sienos, kad produktų "Orlen Lietuvai" nereikėtų vežioti beveik 100 km ilgesniu keliu. Tačiau "Lietuvos geležinkeliai" neskuba to daryti, nes valstybės valdomai bendrovei gabenti naftą ilgesniu keliu esą yra kur kas pelningiau.

Negana to, dienraščio "Parkiet" teigimu, prieš keletą savaičių Lietuvos valdžia "Mažeikių gamyklai" smogė dar vieną smūgį. Leidusi iki 30 proc. privalomojo degalų rezervo kaupti užsienyje, Vyriausybė palengvino gyvenimą importuotojams – "Orlen Lietuvos" konkurentams.

"Jeigu "PKN Orlen" vadovybė nesugeba susitarti su Lietuvos valdžia, tai reikia Mažeikių gamyklą išnaudoti kaip derybinę kortą tarptautinėje naftos rinkoje – būtų galima pasiūlyti "Orlen Lietuvą" mainais už naftos telkinių aktyvus", – sakė buvęs bendrovės "Lenkijos nafta" vadovas Maciejus Gierejus.

Rusams parduoti nenori

Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat ne kartą yra sakę, kad siekiant energetinės nepriklausomybės, "Orlen Lietuva" neturėtų atitekti rusams. Dėl to "Mažeikių naftos" pardavimo sutartyje su lenkais Lietuva yra pasilikusi akcijų išpirkimo pirmumo teisę.

Šįkart dienraščiui nei su Energetikos ministerijos, nei su Vyriausybės energetikos specialistais susisiekti nepavyko.

Perdirba daugiau, uždirba mažiau

Lenkijos naftos koncerno "PKN Orlen" valdoma Mažeikių naftos bendrovė "Orlen Lietuva" šiemet antrą ketvirtį, preliminariais duomenimis, perdirbo apie 2,26 mln. tonų žaliavos – 10 proc. daugiau negu tokiu pat metu pernai, kai buvo perdirbta 2,05 mln. tonų žaliavos.

Tačiau "PKN Orlen" nurodo, jog antrą ketvirtį pardavimas Lietuvoje sumažėjo, be to, didėjančios degalų kainos mažino koncerno padalinių pelningumą.

Mažeikiuose įsikūrusi "Orlen Lietuva" pernai patyrė 68,6 mln. litų grynojo nuostolio. 2008 m. įmonė buvo uždirbusi 56,4 mln. litų grynojo pelno. Bendrovės pajamos pernai sumažėjo 38,4 proc., iki 10,7 mlrd. litų.